4
2013-04-11 13:49
mariska
Vienas Afrikos karalius turėjo artimą draugą, jie buvo kartu užaugę.
Kai kas nors nutikdavo, draugas, analizuodamas situaciją, turėjo įprotį sakyti “Tai yra gerai!”
Kartą, medžioklės metu, draugas užtaisė šautuvą ne visai tinkamai ir padavė karaliui. Šaunant jam nutraukė didįjį pirštą. Tai pamatęs draugas kaip visuomet pasakė “Tai yra gerai.”
Karalius įtūžo:
- Ne, tai visai nėra gerai! – ir liepė pasodinti draugą į kalėjimą.
Praėjo metai. Karalius medžiojo žemėse, kur jautėsi saugus, bet visai netikėtai, kažkokios svetimos genties kanibalai sučiupo jį su visais tarnais į nelaisvę. Žmogėdros pririšo visus prie stulpo, sukrovė gera krūvą malkų ir pasiruošė belaisvius kepti. Priėję arčiau, kad užkurtų ugnį, jie pastebėjo, kad karaliui trūksta vieno piršto.
Ši gentis buvo prietaringa. Jie niekada nevalgė žmonių su kokiais nors kūno trūkumais, laikė tai blogu ženklu. Gyvą ir sveiką karalių paleido į laisvę.
Grįžęs namo jis prisiminė tą kartą, kai neteko piršto ir pajutęs kaltę liepė tučtuojau išlaisvinti draugą.
- Tu buvai teisus, – pasakė jis, – tai buvo gerai, kad likau be piršto.
Tada papasakojo viską kas su juo atsitiko.
- Aš labai apgailestauju, kad tau teko praleisti metus kalėjime, pasielgiau negerai.
- Ne, – tarė draugas, – tai buvo gerai!
- Ką tu šneki? Kas gi čia tame gero, kad geriausią savo draugą visiems metams pasodinau į kalėjimą?!
- Jei nebūčiau kalėjime – medžiočiau kartu su tavimi ir mane būtų suvalgę.
http://psichika.eu/blog/afrikos-karalius/