Akimirka
amadina22
19757
1
2014-05-14 17:28
amadina22
Kai pamatau būrelius turistų, kaip šiandien ryte, vis pagalvoju, kad per 20 metų niekaip centrinės Atgimimo aikštės nesutvarko gražiai. Kaip stovėjo Leninas, tai toks pat vaizdas iki šiol (tik Lenino nebėra). Klaipėda, uostas, daug pinigų gauna vis giriasi, o Klaipėdos centrinė aikštė apgriuvus, marmuro luitai nukritę. Ech, per 20 metų Klaipėda neužsidirbo gražiai aikštei.
ABA2
1824
1
2014-05-15 10:07
ABA2
Pacifica jau Rygoje.
Gražus vaizdas iš priekinės laivo kameros prieplaukoje.Ir rytiniai kamščiai matosi
Gražus vaizdas iš priekinės laivo kameros prieplaukoje.Ir rytiniai kamščiai matosi
klem
3973
ABA2
1824
2014-05-15 10:28
ABA2
Žalgiris laimėjo Š.Jasikevičius dėka.
Nes Šaras paklausė G.Krapiko nurodymų: netrukdyti komandos draugams žaisti.
Nes Šaras paklausė G.Krapiko nurodymų: netrukdyti komandos draugams žaisti.
Tininga
50021
2014-05-15 10:32
Tininga
ABA2 rašė:
Čia : www.costacruise.com/eu/webcam.html galite stebėti,kaip plaukia.
Veikia dvi laivo kameros gyvai:galinė ir priekinė.
Sekantis sustojimas Gdynia(PL)
ABA2 rašė:
Čia : www.costacruise.com/eu/webcam.html galite stebėti,kaip plaukia.
Veikia dvi laivo kameros gyvai:galinė ir priekinė.
Sekantis sustojimas Gdynia(PL)
Byla
12118
6
2014-05-16 19:58
Byla
Gabriel Garcia Marquez.
Atsisveikinimo laiškas.
09/10/2013
Gabrielis Garcia Marquezas – žymus Kolumbijos rašytojas, žurnalistas, leidėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas, pasitraukęs iš viešojo gyvenimo dėl sveikatos – limfos vėžys. 2006 m. šis visame pasaulyje žinomas rašytojas išsiuntė atsisveikinimo laišką savo bičiuliams. Šis laiškas atskleidžia, jog tikrosios gyvenimo vertybės slepiasi visai ne ten, kur mes neretai eikvojame savo laiką ir energiją. Neretai tikrosios gyvenimo vertybės atsiskleidžia tik tada, kai suvokiamas žmogaus laikinumas, tad galbūt šis laiškas mus privers sustoti ir pagalvoti, ar išties mes einame ten, kur slepiasi mūsų gyvenimo pilnatvė. Štai tas jaudinantis laiškas.
Jei Dievas nors valandėlei pamirštų, kad esu skudurinė marionetė, ir dovanotų man dar dalelę gyvenimo, veikiausiai neišsakyčiau atvirai visko, ką galvoju, tačiau tikrai visuomet apmąstyčiau tai, ką sakau. Vertinčiau daiktus ne pagal tai, kiek jie kainuoja, bet pagal tai, ką jie man reiškia.
Miegočiau kur kas mažiau, svajočiau daugiau. Susivokiau, jog kiekvieną minutę, praleistą užmerktomis akimis, netenkama šešiasdešimt sekundžių šviesos. Vaikščiočiau tuomet, kai kiti sėdinėja, atsibusčiau, kai kiti dar miega. Klausyčiausi, kada kalba aplinkiniai, mėgaučiausi puikiais šokoladiniais ledais.
Jei Dievas dovanotų man dar dalelę gyvenimo, rengčiausi labai paprastai. Tysočiau kniūbsčias saulėje, apnuoginęs ne tik visą kūną, bet ir sielą.
Dieve mano, jei dar nors kiek plaktų mano širdis, aprašyčiau savo neapykantą ledui ir laukčiau, kol patekės saulė. Nudailinčiau Benedetti* poemą Van Gogho svajomis apie žvaigždes ir drauge su Serrato* * daina padovanočiau kaip serenadą mėnuliui. Savo ašaromis laistyčiau rožes, idant pajusčiau skausmingą spyglių dūrį ir švelnų jų žiedlapių bučinį.
Dieve mano, jeigu aš turėčiau dar nors dalelę gyvenimo… Nė dienos nepraleisčiau nepasakęs aplinkiniams, kaip aš juos myliu. Kiekvieną vyrą ir kiekvieną moterį įtikinčiau, kad jie man mieliausi; gyvenčiau įsimylėjęs meilę.
Įrodyčiau žmonėms, kad jie klysta, manydami, jog neturi jėgų įsimylėti, kai pasensta; jie nežino, jog pasensta, kai liaujasi mylėję! Vaikams duočiau sparnus, tačiau skraidyti jie turėtų išmokti patys vieni. Seneliams paaiškinčiau, kad mirtis ateina ne podraug su senatve, o su užmarštimi. Žmonės, aš iš jūsų išmokau tiek dalykų… Sužinojau, kad visi trokšta gyventi kalno viršūnėje, nesuvokdami, kad tikroji laimė yra kopimas į tą kalną stačiu jo šlaitu. Supratau, jog kai tik ką gimęs mažylis savo mažame kumštelyje suspaudžia tėvo pirštą, susieja jį su savimi visam laikui.
Suvokiau, kad žmogus turi teisę iš aukšto žvelgti į kitą žmogų tik tol, kol padeda jam atsikelti. Iš jūsų išmokau begalės dalykų, tačiau prisipažįstu, jog daug kuo jau nebegalėsiu pasinaudoti, nes kai mane uždarys į tą dėžę, vadinamą grabu, deja, būsiu jau tikrai pasitraukęs iš šio gyvenimo.
Visuomet sakyk, ką jauti, ir daryk tai, ką galvoji. Jeigu žinočiau, kad šiandien bus paskutinis kartas, kai matysiu tave miegantį, stipriai apkabinčiau ir melsčiau Viešpatį, kad galėčiau pabūti tavo sielos angelu sargu. Jei žinočiau, kad šis kartas bus paskutinis, kai matysiu tave, išeinantį pro duris, apkabinčiau tave ir pabučiuočiau, o paskui vėl pašaukčiau, idant galėčiau dar kartą padaryti tą patį. Jeigu žinočiau, kad paskutinį kartą girdžiu tavo balsą, įrašyčiau į juostelę visus tavo žodžius, idant galėčiau klausytis jų be galo. Jeigu žinočiau, jog dabar matau tave paskutinį kartą, pasakyčiau, kad myliu tave. Nemanyčiau kvailai, jog tu šitą jau žinai.
Visuomet išaušta rytojus, ir gyvenimas mums suteikia dar vieną progą reikalams sutvarkyti, tačiau galbūt aš klystu, ir šiandien yra paskutinė mums likusi diena, tad man labai maga pasakyti tau, kaip aš myliu tave ir kad niekuomet nepamiršiu tavęs.
Rytojus neužtikrintas niekam – nei jaunam, nei senam. Gali būti, kad šiandien jau paskutinis kartas, kai matai tuos, kuriuos myli. Todėl nelauk daugiau; tai, ką esi sumanęs, daryk šiandien, nes jei rytojus daugiau neišauš, tikrai gailėsies dienos, kai nesuradai laiko nusišypsoti, apkabinti, pabučiuoti, kai buvai labai užimtas ir nesuradai laiko padaryti aplinkiniams ką nors gera. Stenkis, jog tie, kuriuos myli, būtų šalia tavęs; pašnibždėk jiems į ausį, kad juos labai myli; mylėk juos ir elkis su jais maloniai. Surask laiko ištarti jiems: man labai gaila, atleisk man, prašom, ačiū bei visus kitus meilius žodžius, kokius tik žinai.
Niekas neprisimins tavęs dėl tavo slaptų minčių. Paprašyk Viešpatį stiprybės ir išminties išsakyti jas. Parodyk savo draugams, kad jie tau neapsakomai svarbūs.
Iš ispanų kalbos vertė Bronius Dovydaitis
* Carlos Benedetti (1920) – Urugvajaus rašytojas.
** Joan Manuel Serrat – šiuolaikinis Katalonijos bardas, autorinių dainų atlikėjas.
Gabriel Garcia Marquez.
Atsisveikinimo laiškas.
09/10/2013
Gabrielis Garcia Marquezas – žymus Kolumbijos rašytojas, žurnalistas, leidėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas, pasitraukęs iš viešojo gyvenimo dėl sveikatos – limfos vėžys. 2006 m. šis visame pasaulyje žinomas rašytojas išsiuntė atsisveikinimo laišką savo bičiuliams. Šis laiškas atskleidžia, jog tikrosios gyvenimo vertybės slepiasi visai ne ten, kur mes neretai eikvojame savo laiką ir energiją. Neretai tikrosios gyvenimo vertybės atsiskleidžia tik tada, kai suvokiamas žmogaus laikinumas, tad galbūt šis laiškas mus privers sustoti ir pagalvoti, ar išties mes einame ten, kur slepiasi mūsų gyvenimo pilnatvė. Štai tas jaudinantis laiškas.
Jei Dievas nors valandėlei pamirštų, kad esu skudurinė marionetė, ir dovanotų man dar dalelę gyvenimo, veikiausiai neišsakyčiau atvirai visko, ką galvoju, tačiau tikrai visuomet apmąstyčiau tai, ką sakau. Vertinčiau daiktus ne pagal tai, kiek jie kainuoja, bet pagal tai, ką jie man reiškia.
Miegočiau kur kas mažiau, svajočiau daugiau. Susivokiau, jog kiekvieną minutę, praleistą užmerktomis akimis, netenkama šešiasdešimt sekundžių šviesos. Vaikščiočiau tuomet, kai kiti sėdinėja, atsibusčiau, kai kiti dar miega. Klausyčiausi, kada kalba aplinkiniai, mėgaučiausi puikiais šokoladiniais ledais.
Jei Dievas dovanotų man dar dalelę gyvenimo, rengčiausi labai paprastai. Tysočiau kniūbsčias saulėje, apnuoginęs ne tik visą kūną, bet ir sielą.
Dieve mano, jei dar nors kiek plaktų mano širdis, aprašyčiau savo neapykantą ledui ir laukčiau, kol patekės saulė. Nudailinčiau Benedetti* poemą Van Gogho svajomis apie žvaigždes ir drauge su Serrato* * daina padovanočiau kaip serenadą mėnuliui. Savo ašaromis laistyčiau rožes, idant pajusčiau skausmingą spyglių dūrį ir švelnų jų žiedlapių bučinį.
Dieve mano, jeigu aš turėčiau dar nors dalelę gyvenimo… Nė dienos nepraleisčiau nepasakęs aplinkiniams, kaip aš juos myliu. Kiekvieną vyrą ir kiekvieną moterį įtikinčiau, kad jie man mieliausi; gyvenčiau įsimylėjęs meilę.
Įrodyčiau žmonėms, kad jie klysta, manydami, jog neturi jėgų įsimylėti, kai pasensta; jie nežino, jog pasensta, kai liaujasi mylėję! Vaikams duočiau sparnus, tačiau skraidyti jie turėtų išmokti patys vieni. Seneliams paaiškinčiau, kad mirtis ateina ne podraug su senatve, o su užmarštimi. Žmonės, aš iš jūsų išmokau tiek dalykų… Sužinojau, kad visi trokšta gyventi kalno viršūnėje, nesuvokdami, kad tikroji laimė yra kopimas į tą kalną stačiu jo šlaitu. Supratau, jog kai tik ką gimęs mažylis savo mažame kumštelyje suspaudžia tėvo pirštą, susieja jį su savimi visam laikui.
Suvokiau, kad žmogus turi teisę iš aukšto žvelgti į kitą žmogų tik tol, kol padeda jam atsikelti. Iš jūsų išmokau begalės dalykų, tačiau prisipažįstu, jog daug kuo jau nebegalėsiu pasinaudoti, nes kai mane uždarys į tą dėžę, vadinamą grabu, deja, būsiu jau tikrai pasitraukęs iš šio gyvenimo.
Visuomet sakyk, ką jauti, ir daryk tai, ką galvoji. Jeigu žinočiau, kad šiandien bus paskutinis kartas, kai matysiu tave miegantį, stipriai apkabinčiau ir melsčiau Viešpatį, kad galėčiau pabūti tavo sielos angelu sargu. Jei žinočiau, kad šis kartas bus paskutinis, kai matysiu tave, išeinantį pro duris, apkabinčiau tave ir pabučiuočiau, o paskui vėl pašaukčiau, idant galėčiau dar kartą padaryti tą patį. Jeigu žinočiau, kad paskutinį kartą girdžiu tavo balsą, įrašyčiau į juostelę visus tavo žodžius, idant galėčiau klausytis jų be galo. Jeigu žinočiau, jog dabar matau tave paskutinį kartą, pasakyčiau, kad myliu tave. Nemanyčiau kvailai, jog tu šitą jau žinai.
Visuomet išaušta rytojus, ir gyvenimas mums suteikia dar vieną progą reikalams sutvarkyti, tačiau galbūt aš klystu, ir šiandien yra paskutinė mums likusi diena, tad man labai maga pasakyti tau, kaip aš myliu tave ir kad niekuomet nepamiršiu tavęs.
Rytojus neužtikrintas niekam – nei jaunam, nei senam. Gali būti, kad šiandien jau paskutinis kartas, kai matai tuos, kuriuos myli. Todėl nelauk daugiau; tai, ką esi sumanęs, daryk šiandien, nes jei rytojus daugiau neišauš, tikrai gailėsies dienos, kai nesuradai laiko nusišypsoti, apkabinti, pabučiuoti, kai buvai labai užimtas ir nesuradai laiko padaryti aplinkiniams ką nors gera. Stenkis, jog tie, kuriuos myli, būtų šalia tavęs; pašnibždėk jiems į ausį, kad juos labai myli; mylėk juos ir elkis su jais maloniai. Surask laiko ištarti jiems: man labai gaila, atleisk man, prašom, ačiū bei visus kitus meilius žodžius, kokius tik žinai.
Niekas neprisimins tavęs dėl tavo slaptų minčių. Paprašyk Viešpatį stiprybės ir išminties išsakyti jas. Parodyk savo draugams, kad jie tau neapsakomai svarbūs.
Iš ispanų kalbos vertė Bronius Dovydaitis
* Carlos Benedetti (1920) – Urugvajaus rašytojas.
** Joan Manuel Serrat – šiuolaikinis Katalonijos bardas, autorinių dainų atlikėjas.
I
2
2014-05-19 21:36
IlonaD
Labai gaila, man taip pat šis aktorius labai patiko.
Užuojauta artimiesiems.
Užuojauta artimiesiems.
L
7
2014-05-20 09:22
Linda6
Esu įsitikinęs, šita karta turi išmirti. Jie turi prisistatyti pilių, namų, vilų ir tose vilose numirti. Tik tada, kai jų vaikų vaikai grįš iš užsienio ar kai jauni žmonės pradės eiti į politiką, tada kažkas pasikeis. Dabar nieko nebus. Dabar visi eina prisivogti, praturtėti, ir viskas. Manęs klausia, kodėl neinu į Seimą. Sakau: aš ateisiu ir pradėsiu vogti. Nenoriu...“
www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lie...
www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lie...
Elste
27356
1
2014-05-20 13:06
Elste
Tininga rašė:
Net ašaros pabiro...
Labai mėgau šį aktorių...
www.lrytas.lt/lietuvos-diena/nelaimes/mire-l...
Man jo irgi labiausiai iš visų gaila...
Pats mylimiausias, mėgstamiausias mano aktorius...
Tininga rašė:
Net ašaros pabiro...
Labai mėgau šį aktorių...
www.lrytas.lt/lietuvos-diena/nelaimes/mire-l...
Man jo irgi labiausiai iš visų gaila...
Pats mylimiausias, mėgstamiausias mano aktorius...
Dalia29
12616
2
2014-05-20 16:55
Dalia29
Jo, kai tokie žmonės išeina, kažkaip labai liūdna pasidaro...
O su širdim jau jam seniai nekas buvo. Neatlaikė, o dar galėjo vaidint ir vaidint.
O su širdim jau jam seniai nekas buvo. Neatlaikė, o dar galėjo vaidint ir vaidint.
Byla
12118
2014-05-20 18:20
Byla
Kokia šauni idėja! Anoniminis sūpynių fondas. Apie jį sužinoju tik perskaičiusi miesto tinklapyje apie atsiradusias sūpynes prie Dailidės ežerėlio.
www.facebook.com/AnoniminisSupyniuFondas
www.facebook.com/AnoniminisSupyniuFondas
klem
3973
Byla
12118
2014-05-21 16:06
Byla
Ar gali JAV ir .... pagąsdinti Rusiją savo ekonominėmis sankcijomis.... Kinai tik rankomis trina iš pasitenkinimo. 
Girdėjau kad Didžioji Britanija dujų atsargų teturi tik 5 metams.....
www.ekonomika.lt/naujiena/kinija-ir-rusija-pasi...
Girdėjau kad Didžioji Britanija dujų atsargų teturi tik 5 metams.....
www.ekonomika.lt/naujiena/kinija-ir-rusija-pasi...
klem
3973
2014-05-22 11:06
klem
Šiuo metu lankosi 828 svečiai ir 56 nariai
Tax.lt turi 54444 registruotų narių.
Prisijungę nariai: blackgate raganiuke7 Lliucija neaiski vensta2007 saulet Dianele23 vvirginija1 Apskaita1987 buhXXX Laima1 lemone Vika Finval astulis22 lindrute Girele Liusijaa plasta Viktorija_888 wirgina Vasara14 nebaika Virgasius edwardas Lora27 m4ntas Kristiana__ dzyy rrrasa samantha airen 2kart2 Cha-cha Agnieta KJurate moringas ara Lianna Rimzy skopolija Terute Zaloji vilije doncyte AstaPo satlara Vilma121 amadina22 talys asolo rinkalma grauztukas 99modesta Sfera klem
Tax.lt turi 54444 registruotų narių.
Prisijungę nariai: blackgate raganiuke7 Lliucija neaiski vensta2007 saulet Dianele23 vvirginija1 Apskaita1987 buhXXX Laima1 lemone Vika Finval astulis22 lindrute Girele Liusijaa plasta Viktorija_888 wirgina Vasara14 nebaika Virgasius edwardas Lora27 m4ntas Kristiana__ dzyy rrrasa samantha airen 2kart2 Cha-cha Agnieta KJurate moringas ara Lianna Rimzy skopolija Terute Zaloji vilije doncyte AstaPo satlara Vilma121 amadina22 talys asolo rinkalma grauztukas 99modesta Sfera klem
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui