Buvau šiandien prie jūros. Fantastika, kai gali pabūti atsipalaidavęs su savo mintimis ir savo kūną atiduoti laisvei... Seniai to nepatyriau.
Kalbuosi su jumis, kai jūs miegate... Tokia jau aš pelėda.
Ar grįždami nuo pajūrio bandėte aplaižyti savo lūpas - kokios jos sūrios? Oras pritvinkęs druskos, o pajūrio kvapas varo iš proto savo pušų aromatu... Drėgnus kojų padus kutena naujasis Basanavičiaus gatvės grindinys, o bobulka siūlo tau nusipirkti sudžiūvusią žuvytpalaikę už 10 Lt, kurią savo miesteliūkštyje gali gauti už 3 Lt...Bet tu perki, nes tau to norisi, nes tu čia esi LAISVAS savo pasirinkime, ir tau tai priimtina.... Ar gali sau leisti eiti nusišvilpti porai minučių už 1 Lt į itin švarų tuliką, kai gali tai padaryti už dyką prie eilinės pušikės nusileidęs kelnes (ar pasikėlęs daugiasluoksnį sijoną) ? Betgi tu atvarei čia pabūti ŽMOGUMI... Ir tu nori daryti tai, ką manai esant smagu daryti. Tau visai nesvarbu, ką apie tave galvoja vietiniai (atleisk, mano drauge Laima iš Palangos
), nes tu moki gana nemažą kainą už tą malonumą, kurį ir tikiesi gauti.
Nusipirkau kaklo papuošalą, kuris man patiko, nors ir labai pigutis. Beeinant Basanavičiumi, visai nepažystamas žmogiukas užkalbino komplimentu, kad mano kaklui labai šis blizgutis tinka... Argi ne smagu? Tiesiog šypsaisi gyvenimui, kuris tau kartais atrodo kvailas ir visiškai beprasmis, nors ir kaip sunku tai pripažinti.
Palanga, Palanga... Ji varo iš proto...Pabūkime retkarčiais bepročiais...