Akimirka

Man su eilėraščiais irgi kartais užplaukia...

Vėluojančių ir mylinčių neteisia....
Tu durų neužverk, nors bus vėloka,
Kaip valkata, atklydęs netikėtai
Be jokių svečio teisių
Ateisiu atsigert laimingo tavo juoko.
Kitaip aš negaliu...
Aš be tavęs gyvent nemoku.....

Laikas sustojo
Mintys klajoja -
Kaip rytmečio vėjas
Plaukus šukuoja.

Pūškuoja boružė
Žiogelis pagroja
O mano svajonė
Iš skausmo dejuoja..

Atbėgčiau, priglusčiau
Ir tyliai pabūčiau
širdies vien plakimą
Neramų pajusčiau

Pažvelgčiau iš tolo
Į mėlyną šalį
Akių į gilumą,
Kaip skambų varpelį

Suprasčiau iš juoko
Iš paslėpto šypsnio -
Dabar kur klajoji,
Kodėl vis vilioji.

Pabūsiu, pabusiu ,
Iš miego svajonių,
Ramiau atsidusiu
Ilgų po kelionių

Ar bus dar taip gera,
Kaip būdavo kartais?
Ar vien tik gyvensime
Taip, kaip sutverta?

Tu tik pašauk,
Pašauk mane vardu,
Vienu vardu, ar kuždesiu tyliu –
Aš pas tave ateisiu be kelių
Vienai akimirkai pabūt kartu....
Ir mano sielvartas
Ir nerimas užges,
Išsivaduosiu nuo sunkių minčių
Pajutus ant pavargusių pečių
Geras, iš meilės virpančias rankas....
Gal iš tikrųjų noriu aš per daug?
Bet argi daug?
Akimirką kartu.....
Jeigu gali – ateik,
Pašauk mane vardu.....

Akimirka...:), kartais ir man užplaukia...:)

Naktis

atleisk
už tą vienatvę mano
trapią
už ilgesį,
kuris toli toli
nuo žvilgsnio tavo slepias

bijodami ištiesti ranką
ir išgirst
mes akli,
o vėjy miršta vėl
akimirka žavi,
netapusi artumo simboliu

tiktai karšti
nesusilietę tolsta
pirštai
ir taip ramiai
juoda naktis
vėl teka mūsų kūnais.

Ateinu pas tave iš sapnų, iš tylos,
Ateinu pas tave pasiimt šilumos.
Neatstumk, nevaryk –
Juk už lango lietus,
Neišdrįsiu įeit antrąkart pro vartus....
Skrenda gervės – girdi?
Neša laimę sapnuos.
Aš išskrisiu su jom
Kur nebūna žiemos.....
Ateinu pas tave
Ir vartau vėl lapus,
O kai baigsis lietus,
Manęs čia jau nebus.....

Ar ilgai
tu klausi tyliai

atsakysiu - ilgai
atsakysiu nebyliai...

tiek ilgai,
kad jau paukščiai neatmena
tų laikų,
kai mūsų nebuvo dar...
taip ilgai
kad vanduo savo kelią
amžiną
jau keliauja kelintą ratą...

ir trumpai
nes būties dabartis
tik akimirka
mirksnis
tik spindulys

tiek trumpai
kad nespėjam kitam
pasakyti

pasakyti gal tylomis
pasakyti, kad
kad,...
kad...

visgi mylim...

gal tik akimis...

Tai ar ilgai?

Galiu ramiai sakyt "buvau"
Ir kortomis dėliot pasjansą.
Nuodėmiavai? Nuodėmiavau,
Sulaukusi lemtingo šanso.
Ir polėkiais, ir mintimis
Lankiausi ten, kur vėjai nešė,
Kur debesys su bangomis
Gražiai gyvenimą išrašė...

Grazus eilerastukai

Jėga
Ir svarbiausia suprantamai aiškiai "i v točku"

Nors..hmm, prieš prosą buvo ir soffy šaunių minčių apie gyvenimą "čia ir dabar", NEmylimus, NEtokius vyrus, gaila... persigalvojo.

Aš nepersigalvojau, tiesiog mėgstu galvoti GARSIAI, tos žinutės man nebereikalingos, gal netgi nepatinka, nes kai kada būna ir labai asmeniškomis, juk nebūtina rašyti apie save konkrečiai. Tai KĄ tu galvoji ir KAIP ką nors supranti, juk irgi sako koks esi, argi ne? Gal netgi labiau nei tiesus pasakymas: aš esu toks ir anoks:).

Soffy
Bet tas jūsų galvojimas "balsu" išties dvelkė nuoširdumu ir tos minutės nuotaika.
Man patiko skaityt...

Kažkas naktimis gesina žvaigždes,
Kažkas taip nori, kad aš tavęs nemylėčiau,
Slapčia ištrina mano mintis,
Kad ryte atsibudęs aš nieko nesuprasčiau.

Sunku bus bepročiui teisėjų šaly,
Juk jie viską žino ir viską supranta,
Jų žvilgsniai nuožmūs ir alkani,
Visada taip trokšta ką nors pažemint.

Aš nenoriu matyt tavo ašarų,
Aš taip noriu, kad tu būtum linksma,
Todėl dovanoju tau
Ilgą gyvenimą

Tik paukščiai žino, kada reikia sugrįžt,
O mes su tavim nemokam skraidyti,
Vis viena negalim viens kito palikt,
Juk vartai į Rojų mums uždaryti.

Aš linksmas žmogus, nemėgstu šypsotis,
Neišsigąsk, nereikia bijoti,
Jei sielos negali,
Kūnai viens kitą supras

Aš nenoriu matyt tavo ašarų,
Aš taip noriu, kad tu būtum linksma,
Todėl dovanoju tau
Ilgą gyvenimą
Gyvenimą.

A. Makejevas

Duok gurkšnelį vandens pavargusiam keleiviui -
Jis tau nusišypsos ir įsmeigs į krūtinę peilį.
Tu pamatysi žvaigždes, tu pakilsi virš žemės,
Tau daugiau nereikės nieko spręsti, tu niekada nebūsi senas

Tavo žodžiai kris kaip lietus,
Tavo riksmą pavogs vėjas,
Bet tavęs jau nebus, -
Tu būsi išėjęs

Pasiekęs Rojaus vartus tu tyliai ištarsi savo vardą,
Tau atsakys: "Vietų nėra - Užsukit kitą kartą"
Ir tavo sielai teks klajot po kosmoso platybes.
Tavęs jau niekas nesuras, tu amžiams pasiklydęs.

Aleksandras Makejevas

Ieškojau A. Makejevo dainų tekstų.
Kažkaip man patinka jo klausytis...
Užtikau karaoke..
Gal kam įdomu bus..
Kad ir prosui su Hiperbole padainuoti
www.karaokemanija.lt/articles.php

http://www.photoforum.ru/photo/252602/index.ru.html

šaunuolė Loreta13
o gal kas žinote iš kur gauti Eurovizijos 2005 ir 2006 dainų tekstus

oi...

Skelbiu konkursa "Kaip čia atsitiko, kad aš toooks pavargęs į darbą atėjau"
Savo esė skelbti šio forumo šitoj temoj, galit man siųsti privačią žinutę (aš paredaguosiu, kad baisiau atrodytų ir pati patalpinsiu)
laukiu aktyvaus dalyvavimo
laimetojui bus įteiktas prizas

Pas mus pradeda žaibuoti ir ruošiasi būti audra - pakilo vėjas, užuolaidos baigia išskristi per balkoną, ir visi katinai nustojo bliovę po langais