Loreta na suprantu, kad kai įkanda į pirštelį..skaudu....
Prie didelio kelio stovėjom - žiūrėjom. ..
O liūdesiai gūdūs kelių didelių!
Nuėjo, nuėjo... žiūrėkit! - nuėjo
Pavasaris mūsų didžiuoju keliu!
Už kalno, už juodo pavasaris nyko
Su gęstančia saule, su balta diena. ..
Ištįso prieš mus be dainų, be vainikų
Nutilus pakalnė - šalta ir liūdna.
Ir gluosniais mes virtom prie didelio kelio,
Beržais svyrūnėliais prie stepės plačios.
Ir svyra mums šakos, n krinta lapeliai,
Ir veria mus speigas lig šėrdies pačios.
anthology.lms.lt/texts/49/tekstas/02.html