Kodėl buhalteriai keičia darbo vietą?

Sveiki,
peržiūrėjau skelbimus buhalteriams apie naujas darbo vietas ir galvoju, kodėl tokia didelė kaita? Ypač Vilniuj , Kaune ir Klaipėdoje nemažai. Rodos įmonės dirba 5-12 metų.
Gal tai bėgimas nuo atsakomybės?

kas 7 metus patartina keisti darbą

Tema su tabu

Manau, kad buhalteriai kaip tik yra ta specialistai, kurie mažai migruoja per įmones

Buhalterio ir direktoriaus(savininko, akcininkų) biolaukai turi sutapti :))) Ne visi buhai su šefais susikalba ir atvirkščiai... bent jau man tokios priežastys... O ir atsakomybės nepelnytos nepageidauju ...

ką reikia naujam darbdaviui sakyti, jei nesusikalbi su senuoju šefu?

[quote=Akmena]


Paskutinėje įmonėje dirbu jau septinti metai... man pasisekė... atėjau su rekomendacija ... nežinau, ką būtų reikėję sakyti ? Gal teisybę :))))

Teisybė nepadeda,
pamenu kartą sukau sukau ir taip susukau, jog padarė išvadą, jog esu labai konfliktiška, o teisybės taip ir nepasakiau, nors priežastis ne šefų ar bendradarbių biolaukai.
Kartą bandžiau vynioti, jog šefai metams išvažiuoja...

Nieko. Niekada nevaryk ant buvusių darbdavių, ir viskas bus gerai.

na aš kurį laiką stebiu skelbimus ir pastebiu kaitą konkrečiose įmonėse. Deja, jose keičiasi ne tik buhalteriai, bet ir kiti darbuotojai - nuo vadybininkų iki padavėjų.. ir manau nėra čia slaptos minties - tokios įmonės vadinamos šaraškino kontoromis.. ir nebūtinai jos mažytės :(

Taip yra ir taip bus visada tokiose įmonėse, keisis keisis ir keisis, kol tokie vadovai vadovaus. Nes viskas priklauso nuo vadovų.Jei su vadovais randama bendra kalba ir abipusis supratimas darbe tai niekas šiais laikais neskuba keisti darbų, o jei ne- tai darbuotojų kaita be pabaigos

Dėl daug priežasčių gali keisti, pvz. darbo aplinkos, teko matyti, kaip buhalterės dirba, ir toje pačioje patalpoje vykdoma prekyba, kokiomis mašinų dalimis, tepalais, ar už sienos tvarkomos kokios transporto priemonės, ir jau daug metų dirba ir nekeičia darbo vietos, bet turbūt ne kiekviena galėtų ištverti tokioje aplinkoje, ir tikrai keistų darbą. Gali būti kolegų pavydas, konkurencija, gali taip pat stumti iš vežių ir gali ilgai neapsikęsti, ne visi yra tokie geranoriški, draugiški ir t. t. Gali nusibosti toje pačioje vietoje dirbant daug metų, ir gali prarasti motyvaciją, jei nebus motyvacijos, taip pat gali keisti ką nors. Vadovo vadovavimo stilius, organizavimas veiklos, vadovo išsilavinimas. Bet kadangi gali būti, kad nėra kito pasirinkimo ypač provincijoje, buhalterės turi dirbti toje vietoje, kokia siūloma, nes kitaip gali likti iš viso be darbo.

Geriau į Niujorką, kas tas Vilnius.

man atrodo kad akivaizdu, tiesiog nepragyvena vilniuje, beje kaip nebus visi verslininkai, taip negali visi gyventi vilniuje

man tai kaime gerai

Kažkas pasakojo, kad Londone

Mano vieni draugai gyveno Šiauliuose, persikėlė į Vilnių dėl darbo, paskui po kelių metų persikėlė į Prahą taip pat dėl darbo, jis programuotojas, tai gauna vis geresnių pasiūlymų, darbar laimėjo žalią kortą gyvena Niujorke, sakė toliau vėl kelsis gyventi į kokią sostinę.

Labas rytas,
Visur gerai kur mūsų nėra.
O maži miesteliai turi savų tūkumų ir savų privalumų. Kad ir kaip man nepatinka mano "kaimukas", bet šiuo metu man jame vieni privalumai.
Turiu mažą mokinukę. Ji viena nueina į mokyklą. Kelyje trunka 5 minutes. Jokių judrių gatvių. Pareina taip pat viena. Iki manęs, dirbančios miesto centre, atvažiuoja miesto mikroautobusu viena. Čia ją pasitinku ir mes kulniuojame į sporto mokyklą. Žodžiu, ji jaučiasi saugi. Nes žmonės vieni kitus "iš matymo" pažįsta. Šiuo metu tai man yra svarbiausia.
Atstumai nedideli. Gali pusvalandžiu anksčiau atsikelti ir nueiti pėsčias iki savo darbo. Sutaupysi 1,80 Lt. O Vilniuje tokios prabangos mes neturėtumėm.

o man kaiptik atvirksčiai atrodo...Stebiu ir aš skelbimus, tai žinote, tiek pareigų vardinama, tiek tos atsakomybės, kad vis galvoju , ar dirbdama toje vietoje ta buhaltere nepražils po metų, ar aplamai miegos ramiai...kaip kokiai fin ministrei atsakomybė kraunama. O ar darbo užmokestis, sąlygos atitinka?
manau jau yra ta buhalterių karta, kuri ir uždirba neblogai ir pagaliau žino, kad be darbo dar reikia ne tik gyventi, bet ir džiaugtis tuo gyvenimu.