Su dviračiu ir ne tik

Kur jau pamirsiu VISKA pakomentuosiu

Mes tik dabar artejam prie Kauno

jau taip noriu miego, snūstelėjau 5 minutes, bet lauksiu mariskos komentarų ir Ramunės aišku būtinai
kada aš taip važiuosiu kaip jūs

beje, Cha-cha šaunuolė, imkit pavyzdį nevažiavusios

as jau namie

aš taip pat namie žiauriai gerai praleistas savaitgalis labai ačiū už tokį nuostabų žygį bei dar nuostabesnę kompaniją

Istorija prasidėjo dar Kaune, kai kabindamas dviračius vairuotojas papasakojo, kai kartą pametė visus dviračius, bet nuramino, kad jie apdrausti. O paklausus, kas kompensuos prarastą žygį, tai tik akimis klapt klapt „Aš“.
Bet važiavom su „Žalgirio“ autobusu, kuris vežioja mūsų krepšininkus  kiek kojoms vietos ten buvo.
Nuo kryžkalnio lietus baisinis. Vairuotojas mums žadėjo, kad prasigiedrins prie Klaipėdos, bet nieko tokio. Klaipėdoje lietus, 12 laipsnių ir vėjas baisinis. Išlipom iš autobuso ir dantys kažkodėl ėmė kalenti.... Late kava kažkiek pataisė padėtį, o jau artėjant 10 val iš baisinio lietaus liko tik dulksna, kuri vėliau išnyko pamačiusi mūsų šypsenas. Dangaus galingieji, pamatę, kad dėl jų užgaidų savo planų nekeisime, nujomo ranka.... ech.... ir ką su tais padarysi. Tebūnie 
Susitinkam visi. Šypsenos, pasisveikinimai... na manau žinote.....
Pritvirtinam Voverės argukus jai prie sėdinės (Lauktuvės į Palangą) Susikaičiuojam, kad šešios galvos, kurių viena su barzda ir lekiam
Pirmas sustojimas degalinėje. Samajana įvertina visų padangas, kaip grupės galinė sauga, pasirūpina, kad išvažiuotumėm su reikiamu oro tūriu. riedam....
Pirmas sustojimas Giruliuose.... reikėjo sušilti.....
Pirmas objektas „Litorinos pažintis takas“ mes smagiai pravažiavom juo su dviračiais. Bet didžiojoje dalyje, ne mes ant dviračių buvom, o dviračiai ant mūsų  Bet buvo verta... Tik Voverė nuo šlaito pametė agurką vieną. Tačiau nelaimėlis buvo sugrąžintas į „Maximos“ maišelį ir saugiau tęsė kelionę toliau.....
Pasiekiame Olandų kepurę... Na ten rašyti nėra ką, ten reikia pabūti... Nes grožio, vėjo ir jūros jėgos perteikti neįmanoma niekaip.
Kitas sustojimas Boso Žvėrynas. Prie priėjimo pasitiko mumis Vilkai. Baisu, kai toks galingas žvėrys uždarytas už grotų ir baikščiai žvelgė į manę. Taip norėjosi atidaryti jiems vartus.... Fazanai atrodė labai gražiai... bet o varge... meška baisiau nei Kauno zoologijos sode ir tokia liūdna.... br...... O stumbrai pasitiko piktai mumis. Žvilgsnis, kaip darbuotojo, kuriam vėluoja alga ir galvoja, kad buhalterė kaltą.
Reikia išvažiuoti, bet iš kažkur atsirado šokoladas. Hm.... skanu. Draugiškai, ratelu pasidalinome, kad energijos turėtumėm
Sustojimas prie Plazos ežeriuko...
Ir riedėjimas per nuostabias pajūrio pievas. Gėlių gausa, jūros šniokštimas ir begalinė laisvė. rodos skrendi virš tos pievos ir mintys laisvos laisvos laisvos
Palanga. Jos pradžioje mūsų jau laukia Cha Cha  Pilna energijos ir su plačiausia šypseną. Aplankom oranžeriją, kurioje, o siaube... pabėgęs kiškiukas.... Bet jis buvo greitesnis, todėl niekas dar vieno augintinio namo neparsivežė.
Palangos parkas ir žinoma – Birutės kalnas. Išklausom Cha cha paruoštą informaciją apie Birutės kalną 
Lekiam toliau.... muziejus remontuojamas. Važiuojam valgyti ar einam? Dilemą greitai išsisprendė, kai pamatėme Spurges dideles ir alkanas akys.
Linksmi pietus su morkų sultimis, kurias turėjome išgerti tuoj pat, kad vitaminų gautumėm ir jėgų turėtumėm. Va kaip Cha Cha mumis rūpinosi  Dar pavydas nekirba?
Važiuojam į cerkvę. Nuostabi vieta. Tarp ikonų ir freskų tvyro begalinė ramybė. Tik žvakelių šviesa mirguliuoja.
Ką gi toliau..... Paliekam Palangą ir riedam. Reikia sustojimo, nes mano kuprinė per sunki. Cha Cha pasakė, kad stosim prie parduotuvėles. Užsakytos braškės  Bet įsibėgėjam ir vos nepravažiuojam. Ir ko aš kalta, jei kažkas šaukė „mink“ o nuotaika tokia, energijos tiek, kad norisi tik lėkti. Bet buvom laiku sugrąžinti. Poilsis su braškėmis. Mano kuprinė palengvėjo. Galinė sauga prisiėmė pasirūpinti didžiausiu grupės turtu.
Kažkaip netikėtai ir mes jau šventojoje  Svarstom ar minti iki baltų mitologinio parko, ar palikti rytui, bet pasiekus nakvynės vietą klausimų nekilo daugiau. Lekiam... Cha Cha, Vovere ir Spurges lieka pasirūpinti visu stalu ir šašlykais. Kaip nuostabu, merginos, kai grįžti, o taves jau laukia šašlykų kvapas,.....
Keturi iš septynių riedam bekele miškais. Kelias smagus, bet greitai nepavažiuosi. Kelias baigiasi, nors visai neturėjo baigtis. Reikia pasirinkti kryptį. Samajana ištardo vietinius, gaunam nuorodą. Dešinėn, kairėn, skersai išilgai, tiesiai.. o kur toliauuuuuu? Ginčas tar Petronėls ir Samajanos. Į dešinę ar kairę. Laimi Petronelės dešinė... ir ji buvo teisi  Baltų mitologinis parkas sužavėjo savo ramybę, informacijos gausa... na brangieji, ten teks nuvažiuoti, jei norite pamatyti daugiau... o kokie ten atrakcionai.... kai kurie žmonės jokiose kalneliuose, taip neprašė nukeliami, kaip Baltų atrakcionuose, varomose šešių kojų jėga.
Aplankom labirintą, iš kurio aš gėdingai pasprukau... bet važtai nuglosčiau kelionės dievukus. Kad man maloningi būtų.
Atgalios riedam greitai. Dar 6 km. iki nakvynės vietos, o mes jau užuodžiam šašlykus. Niam niam..... Petronele prisiskynė arbatai žolynėlių ir net žemuogių šakelę.
Prie nakvynės vietos panika – dingo šašlykų kvapas. Bet viskas gerai.... tiesiog vėjas pajuokavo. Šašlykai vietoje. Paštetas iš stručio ir šerno mūsų jau laukia, lašiša raudonuoja. Na trumpiau tariant mintis viena „kaip reikės riedėti rytoj“. Cha cha nerimauja ko mes tylim. Gal neskanu... ne, buvo labai skanu, o mes dar tokie alkani.... tai pirmas 5 min prie stalo girdėjosi tik valgymo garsai... niam niam... skanumėlis.....
Komanda skyla į dvi dalis. Trys senbuvės ir keturi naujokai... ne kas.... reikia daryti tvarką. Naujokai gauna galimybę tapti dviračių komandos nariais ir užduotį. Kaip tikri žygeiviai, jie ateities kartoms paišė žemėlapį ir žymėjo svarbiausius įvykius. Kai įrodė ką gali, po priesaikos ilgiausios, po kurios Samajana prisižadėjo visas mumis trys ant rankų nešioti, komanda tampa tikra komanda. Šio įvykio patvirtinimui, įteikiami vardiniai pažymėjimai, patvirtinantys priesaiką, nuvažiuotą trasą ir būvimą komandos nariu.
Pirtelė.... juokas, linksmybės... aš pasitraukiau pirmutinė miegoti..... kas vyko toliau, tai... na čia reikės kito autoriaus.
Rytas... Samajana tęsia savo pažadą mumis rūpintis ir atėjus prie stalo mūsų laukia jau kava. Ir medus su naminiu sūriu. Nežinau kaip jus, bet po žygio, aš pirmą kartą bijau lipti ant svarstyklių. Nes rodyklė tikriausiai labai smarkiai šoktels.
Tvarkingai 9valandą riedam. Susirandam Žemaičių Alką... Atsisveikinam su Baltais, bet jum mes visi baltai... tai dalelė mūsų, kuri niekur nedingo.
Kažkaip labai greitai pasiekėm Palangą. Skani late ir Prahos kava. Ir mūsų laukia gintaro dirbtuvėse. Kiek daug sužinojom. Išmok atskirti tikrą gintarą nuo plastmasės, pajusti jo kvapą, sužinojom savybes, o svarbiausia, kad pasigaminom pakabuką. Manasis Krivanas – gavosi nuostabus. Jau kitų širdelės, lašeliai ir t.t..... jie mūsų rankų darbo.
O vargeli, toliau laukia ukrainietiški barščiai su taurele horilkos. Skanumėlis... Bet daugumėlis... pilvas pilnas, horilka maloniai šildo... mes atsisveikinam su Cha Cha.... Likom šešiese... Smagiai ir linksmai pasiekėm Klaipėda.Atsisveikinimai prie stoties.... Iki kito karto  Autobusas, Kaunas, namai... o dabar dar laukia dušas.... ir kitų nuotykių laukimas.
Atsiprašau už klaidas. Nes labai skubėjau  Vieną svarbų įvykį praleidau, kad nepasimestų tarp nereikšmingų detalių.... taip... lenktynės buvo ir man teko garbinga antra vieta  Va kokia aš šaunuolė.

o tai kam atiteko pirma vieta ? Petronėlei ar Samajanai?

Mariska, pamiršai paminėti, kad prie Birutės kalno išklausėme ne tik Cha-cha, bet tavo istorijos apie Birutę

Oi...

Pridedu_ po kurio Samajana buvo sokiruotas kai suzinojo kas gi buvo istikruju Vaidilutes

Nu bet nepaminėti Samajanos vojažo Meilės aliejos gale? Košmaras

tiesiog net nežinojau kaip aprašyti toks įvykis....

čia jau tik nuotraukos galėtų padėti

Kuo greičiau, tuo geriau...
O aš į darbą su gintaro pakabuku atvariau... Taip smagiai tas gintaro gabalėlis šildo... O dirbt nesinooooooriiii

Galvoju, kad ir ant dviračio lipt- nelabai

o man tai šokti norisi šiandien

Ir aš :) O darbe, rodos, kad savaitę nebuvau, nežinau nuo ko pradėti. Nedrįstu net klausti kolegių ką aš čia dirbt turiu, kabinetas pilnas lentynų su krūvomis popierių, panašu į kažkokią buhalteriją...

kol kas reikės palaukti tikiuosi rytoj jau bus....

va čia kur pasakojau apie Naisių parką
www.delfi.lt/gyvenimas/laisvalaikis/naisiai...

Nu ačiū tau, širdele... Užvedei ant kelio...