Vakar dvi super žygeivės - viena su balta gulbe, kita su juoda pantera leidosi patyrinėti Kauno Marių pakrantės.
Padusavos, kad trečia už jūrų marių septynių, šiaip ne taip saugiai atsikračiusios didelio juodo šuns, kurs buvo gerietis, kaip mažas šuniukas, jos leidosi per kemsinus, per pelkynus, per kalvas ir smėlius.
Ir pirmą kartą Upsiukas suprato, ką reiškia, kai Mariska, būdama be orientavimosi - apylinkes tyrinėja.
Ir ką reiškia tikri kalnai. Bet jinai nereali..... nepasidavė ir aš ją žaviuosi
Išvada - Rumšiškių pakrantė nepkartojama ir visai nesvarbu kad teko basai per pelkes dviračius nešti