Mane vis stebina toks kai kurių žmonių požiūris - visi aplink blogi (na, niurzgos, bjaurybės ir t.t., ir pan.), o vat jis vienas vienintėlis, kuris ne.
Jūs man pasakykite - iki kiek žmogus turi būti susireikšminęs ir kiek nesusivokti aplinkoje, kad šitaip mąstyti?
Jam nekyla minčių, kad gal jis nepritapo, gal pasisakymų nesuprato, gal išvis ne ten lenda ir t.t.
Na negali taip būti, kad vienas geras, o aplink erodai, apriori taip nebūna