Tame ir esmė, kad darbdavys nevykdė visiškai jokių apmokymų, kvalifikacijos kelimų ar pan. Buvau ileistas i salę ir tiek. Mokytis galėjai tik patariamas senbuvių ar žiūrėdamas į juos. Šiuo laiku darbas buvo vykdomas vis tiek darbdavio naudai, kuris neša jam pelną.
rašė: Praktikoje dažnai pasitaiko, kad, jeigu darbdavys pasirašytinai nesupažindina darbuotojo su būsimomis tiksliomis išlaidomis, prieš siųsdamas jį mokytis, stažuotis ar kelti kvalifikacijos, tai darbuotojas neprivalo jų atlyginti nutraukus darbo sutartį DK 95 str. 5 dalyje nurodytais atvejais, net jeigu dėl tokių išlaidų atlyginimo buvo sulygta darbo sutartyje.
Buvo pasirašyta tik darbo sutartyje, kurioje buvo vienas šis punktas, kurį ir minėjau. Nepasirašinejau jokių sutarčiu apie mokymus ar kvalifikacijas. Vadinasi turiu teisę prašyti darbdavio pagrįsti šia sumą, kuri pagal juos buvo išleista man ir kas jeigu jie negali to pagrįsti?
rašė: DK 95 str. 5 dalyje nurodytais atvejais gali patirti nenumatytų, o gal net ir didelių išlaidų. Taigi darbuotojas turi būti rūpestingas ir pats domėtis mokymų, stažuočių kaina, t. y. savo įsipareigojimu, turi teisę reikalauti iš darbdavio įsakymų, potvarkių, kitų dokumentų, kuriuose nurodyta jo kvalifikacijai kelti skirta suma.
Šį atvėjį noriu išsiaiškinti ne tiek dėl pinigų, kiek dėl principo dėl tokio darbdavio nepagarbos darbuotojui finansiniu atžvilgiu.