Sąskaitų korespondencija

Kazkaip nelogiska....bet as nesigincysiu:)

Tai tada i 622 galima?

..aciukas...

Žinoma į veiklos sąnaudas - ir aš taip manau...
Aš pagal įsakymą viską "peržiūriu" kas mėnesį ir tokius bei panašius dalykėlius iš kart nurašau į sąnaudas

sveiki,
Gal kas padesite susidelioti saskaitu korespondencija.
Imone isigijo akciju:
D 1600
K 27

Imone sumane tas akcijas parduoti uz tokia pacia kaina:
kokia teisinga butu saskaitu korespondencija, nes as ismasciau keleta galimu variantu ir tada visai susimaiciau su jomis visomis

Padekite, labai prasau

draudėjas-įmonė
apdraustasis gyvybės draudimu 10m.direktorius
pavedžiau draudimo bendrovei 100Lt.
sodrai 34%-34LT.
Kokios būtų korespondencijos

Ar gali kas man paaiškinti apie tą draudimą

Aš draudimo įmokas parodau algalapyje: priskaičiuoju ir iškarto atskaitau - pervedu draudimo kompanijai. Taip palengvinu įmokų Sodrai ir garantiniam fondui apskaitą; korespondencijos lygiai tos pačios kaip ir su kitom pajamom, susijusiom su darbo santykiais. Tik neišskaičiuojamas GPM.

Gal galite kas nors parašyti, kaip sudėstote sąskaitų korepondencijas atstatomo PVM pardavus IT?

K mokėtinas PVM, D neatskaitomo PVM sąnaudos.

Taip ir galvojau. Aciu Reta. O ar tai leidziami atskaitymai?

taip

O kodėl leidžiami?

Pagrįsk, o tai ieškosiu pavyzdį kad tai neleidžiami

Teks matyt, tau Modestai tikrai ieškoti pavyzdžio, kad tai neleidžiami atskaitymai, nes ir aš manau, kad tai leidžiami atskaitymai.

Pritariu Modestui, tai tikrai neleidžiami atskaitymai.

Ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 24 str. aš jo nepritaikau...
Aš vadovaučiausi šiuo pavyzdžiu, ar tai parduodamas ar tai nurašomas, vistiek PVM reikia atstatyti, o jau atstatant rodau kaip neleidžiamus arba mažinu ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus...
PVZ
UAB X, užsiimanti gamybine veikla, 2002 m. rugpjūčio 20 d. už 118000 Lt įsigijo naują lengvąjį automobilį ir tą patį mėnesį pradėjo jį naudoti. Automobilio kaina be PVM yra 100 000 Lt, o pirkimo PVM suma – 18 000 Lt. Remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271) 62 straipsniu, šio automobilio pirkimo PVM vienetas atskaityti negali. Vienetas šią automobilio pirkimo PVM sumą ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tuomet, kai šios sąnaudos faktiškai patiriamos (t.y. 2002 m. rugpjūčio mėnesį).
Vadovaujantis PMĮ 1 priedėliu, šio lengvojo automobilio nusidėvėjimas bus skaičiuojamas taikant 6 metų (72 mėn.) nusidėvėjimo normatyvą. Vienetas pasirinko tiesinį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, PMĮ 18 str. 10 dalyje nustatytą nusidėvėjimo skaičiavimo pradžios būdą ir nustatė 1 000 Lt likvidacinę vertę.
Kadangi automobilis įsigytas ir pradėtas naudoti rugpjūčio mėnesį, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo rugsėjo 1 dienos. Vadinasi, 2002 m. automobilis bus naudojamas 4 mėnesius. Apskaičiuojant 2002 m. apmokestinamąjį pelną, prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų bus priskirta 5 500 Lt [(100 000 Lt – 1000 Lt) : 72 mėn. x 4 mėn.] šio turto nusidėvėjimo suma, ir visa šio automobilio pirkimo PVM suma, t.y. 18 000 Lt.
2003 metų lapkričio mėnesį, įvykus avarijai, automobilis nurašomas. Apskaičiuojant 2002 m. apmokestinamąjį pelną, prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų bus priskirta 15 125 Lt [(100 000 Lt – 1000 Lt) : 72 mėn. x 11 mėn.] šio automobilio nusidėvėjimo suma. Vadinasi, vienetas 2002 ir 2003 metais ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirs 20 625 Lt (5 500 Lt + 15 125 Lt) šio automobilio nusidėvėjimo sumą. Šiai sumai proporcingai tenka 3 712 Lt (20 625 Lt x 18 000 Lt : 100 000 Lt) dydžio nuo automobilio kainos apskaičiuotos PVM sumos dalis. Todėl kita nuo automobilio kainos apskaičiuotos pirkimo PVM sumos dalimi, t.y. 14 288 Lt (18 000 Lt - 3 712 Lt) suma, turi būti mažinama 2003 metų ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų suma.

Sutinku, jeigu automobilis nurašomas dėl avarijos ar kitokių priežasčių - vagystės ir pan., t.y. neuždirba pajamų. Tačiau mes kalbėjome apie IT pardavimą - t.y. už tą nebenaudojamą turtą gaunamos pajamos, tuo pačiu į leidžiamus atskaitymus nurašoma ir jo nenudėvėta (likutinė)vertė. Todėl manau, kad ir pirkimo PVM, kuris buvo atstatinėjamas, priskiriamas leidžiamiems atskaitymams. Gal klystu . Gal kas rasit kitokį pavyzdį.

Ir dar vienas dalykas, gal aš ir nusišneku, bet parduodant ilgalaikį turtą beveik visais atvejais skaičiuojamas pardavimo PVM. Taigi, tuomet tikslinti PVM nereikia. PVM tikslinimas daromas tik tada, kada turtas prarandamas ir nebenaudojamas PVM apmokestinamoje veikloje, arba atiduodamas kažkam naudotis nemokamai ir panašiai.

va kaip tik apie tai ir norėjau rašyti....

Norėjau paklausti viršuje kolegių pagal kurį str. reikia tikslinti?
Nes tikrai parduodant nereikia tikslinti PVM...

O kaip su Sodra 31 ar 34% įmonė apmoka ar reik atskaičiuoti iš atlyg.3% darbuotojo

Sveikučiai

mūsų įmonėlė veikia pirmus metus, taigi pirmą kartą reikia užfiksuoti pelno skirstymą. Paaiškinkit, kur dėti pelno likutį po paskirstymo? Teoriškai, reikėtų į "Nepaskirstytą ANKSTESNIŲJŲ metų pelną", bet ankstesnių metų pas mus kaip ir nebuvo
Ir dar: naujame sąskaitų plane atsirado naujas skirstymas: pelno (nuost) ataskaitoje pripažintas- nepripažintas. Kaip tai suprasti? Ir į kurią sąskaitą siųsti pelno likutį po paskirstymo? Į pripažintą ar nepripažintą