Ačiū už atsakymus, bet pradžiai šiek tiek istorijos...
"Pagrindinės sąvokos"
:
-Įmonė "X" Lietuvoje besiverčianti laivų gamyba;
- Įmonė "Y" veikia Norvegijoje;
-Įmonė Z (apie ją kiek vėliau).
-Forma - matrica(šablonas) ant kurios bus gaminamas produktas;
-
Formos "tiuningas" - padaryti update'ai ant tos formos, kad būtų galima tą produktą gaminti.
1.Įmonė "X" pirko iš įm. "Y" formas laivo gamybai (matricas) - taikydama laikino įvežimo procedūras. Atliko paslaugą - remontavo šias formas už įm. t.y. užsakovo pinigines lėšas.
2. Įm. "X" už suteiktas paslaugas išrašė s/f. Formos kaip ir numatyta sutartyje lieka užsakovo - įm. "Y" nuosavybėje, tačiau iš Lietuvos nebuvo eksportuotos, kadangi tose formose gaminamas kitas produktas (kateriai).
3. Kadangi pasibaigė laikino įvežimo procedūros terminas įm. "X" teko nusipirkti tas formas , sumokėtas PVM nuo įvežtos formos vertės.
4. Įm. "Y" nusprendė, kad jai nebereikia tų formų ir išrašė įmonei "X" Credit note'ą. Sudaryta sutartis kuria įmonė "Y" sutinka atidėti apmokėjimą ir rasti pirkėją (įmonė "Z") šioms formoms. Formos lieka Lietuvoje..
Klausimas: Kaip reiktų sureguliuot atsiskaitymus, nes po visko lieka tokia situacija:
Įmonė "X" lieka skolinga įmonei "Y"
Įmonė "Z" lieka skolinga įmonei "X"
Įmonės "Y" ir "Z" susiję asmenys.
Vot kokia kombinacija...Nzn ar viską pasakiau, nes galva visai susisuko. Didieji tax kombinatoriai jeigu pasuktų savo galveles, būčiau labai dėkingas