Nesąmonių muziejus

Ir aš sakau, nemokate neužsikrauti svetimų problemų... Vat aš......

Taip, per geros esame - faktas kaip blynas:).

Soffy. Jūs jau man atleiskite, bet esate kažkokia netikra.
Taip nebūna, kad pasakyčiau šefui,kad jis nešnekėtų nesamonių.
Nebent esat šefo žmona

Gerb.PROSAI

Virtualioje realybėje mes visi labai drąsūs...

Tikra aš ar netikra, bet mano šefui į galvą tokia mintis neateitų, kad jis GALI ką nors panašaus pasakyti, kai jis JAU pasakė, tai sunku jam kultūringai paaiškinti, kad jis nusišneka, sutinku, bet reikia iš anksto elgtis taip, kad jam tokia mintelė net neužplauktų į jo kvailą galvelę.
Kai kurie ir tikrame gyvenime nelinkę leisti, kad jiems ant galvos liptų, kaip nekeista, patikėkite.
Netikiu, kad nei vieno tokio nepažįstate, jei taip yra, tai nuoširdžiai Jus užjaučiu, sunku gyventi dvasios vergų tarpe.

Oi-jo-joi, Soffy.... Negi taip lengva su kvailiu dirbti?

Būsiu atvira, dirbu jau daug metų su juo, iš pradžių jis tikrai nebuvo toks kvailas, kaip DABAR, aš turiu omenyje ne verslą. Anksčiau tikrai nebūčiau pasakiusi taip, bet dabar jis mane taip užkniso, negražus žodis, bet labai tinkantis :(, kad jau pradedu galvoti, kad anksčiau jo tiesiog neįžiūrėjau?
Arba jis priprato prie manęs per daug ir jau nebesupranta, kad aš ne draugė jam, kad man nereikalingos jo asmeninės smulkios problemos?
Arba jam tiesiog vidutinio amžiaus krizė, vyrai juk kur kas sunkiau išgyvena klimaksą.
Dievaži, tikrai dažnai būnu nemandagi netgi, jisai visai nereaguoja:(, pradedu galvoti apie išėjimą iš darbo, nusibodo tas klimaksinis diedukas.

Soffy, gal dar neskubėkite?
Man teko dirbti ir su "klimaksiniais", ir su šiuolaikiniais jaunalietuviais... Ta pati panelė, tik kita suknelė! O dar sakoma, kad nuo vilko bėgdamas, gali ant meškos užšokti...

Na va pasėdėjau ir nusprendžiau,nešu pirmadieni pareiškimą.Čia, vienoj temoj, Prosas pasiūlė sustoti ir apsidairyti aplinkui.Apsidairiau ir ką matau?Ogi visiška pypt.Esu buhas bet atlieku ir sekretoriaus, valytojo,elektriko,personalo vadybininko ir kitus darbus. Kyla klausimas: o pypt to man reikia? Šefui buvo sakyta, tūkstanti kartų.Atsakymas:NEIŠPROTĖKBLIA- reiškiantis, kad mano norai visai nekuklus.Kažkur skaičiau, kad darbą reikia keisti kas penkis metus.

Kas 7 metus reikia keisti arba darbą, arba butą/namą, arba vyrą/žmoną....

Darbą pasikeisiu, su žmona jau išsiskyriau na ir plotą butu neblogai pasididinti.
Pasirodo, esu laimingas žmogus

Žinau, bet aš nemėgstu elgtis NEmandagiai, aplamai nemėgstu kai man reikia sakyti, kad atsiprašau, aš nebeturiu laiko klausytis Jūsų kalbų, nepatinka slapstytis, vengti pokalbio, jisai labai vienišas, bet toks įsivaizduojantis, kad gali būti įdomus tokiam žmogui kaip aš, naivuolis, nenoriu pasakyti, kad aš labai save aukštinu, tiesiog nereikia man naujų draugų :).
Nepamanykite, kad jis mane mergina, ne, tiesiog jis galvoja, kad gali būti man įdomus kaip ŽMOGUS, o man jis neįdomus, jis normalus žmogelis, nesileidžiant į didelius asmeniškumus, bet draugauti šeimomis su juo tikrai nežadu:).
DARBE nenoriu jokių draugų, darbas yra darbas.

Na, dabar jau visiškas aiškumas: laimingas, turtingas ir vienišas lietuvaitis... Vaje, kur čia mano netekėjusių draugių sarašas???

Soffy, žinoma situacija... Tikrai nepatarsiu jums tapti jo psichoterapeute, bet gal žmogui tikrai ŠIUO momentu sunku gyventi ir neturi su kuo paprasčiausiai pasikalbėti prie kavos puodelio? Praeis tie sunkumai jam, ir vėl viskas stos įsavo vietas: jis - jūsų šefas, jūs - jo dešinioji ranka.

Nu jo, toks fainas, kad nors dabar į grabą guldyk...

Rolanda, mes skirtingi:), aš jau sakiau, kad niekada nesiguosčiau, kad ir kaip man būtų sunku, jis nesiguodžia, jam gal ir nėra sunku, bet jis pasakoja man savo įspūdžius nuo ko nors perskaityto, išgirsto, karts nuo karto papliurpia apie politiką, kuo, automatiškai, bet kokią simpatiją jo atžvilgiu, manyje užmuša:).
Jisai tikrai vienišas, turi tokią sugyventinę, bet jai pliurpti jau nebeįdomu, tas konfetno-bukietnyj periodas seniai praėjęs, tai gal jisai galvoja, kad man įdomu tie jo pamąstymai? Bet man tikrai neįdomu, net jei jis būtų įdomus man kaip VYRAS, tai jau po tokių pamąstymų tikrai būtų nustojęs būti įdomus, nepernešu pliurpalių vyrų:).

Va, va todėl Soffy į mano parašynėjimus retai atsiliepia.

Jei rimtai, nemanau kad prie bet kokio šefo galima prieiti ir rėžti viską į akis. Mano šefas, nepasakyčiau kad blogas, bet jis išklauso ir toliau daro tą pati. Teko dirbti pas toki, kuris išgirdęs bent menkiausia prieštaravimą, pasiusdavo taip kad apsauga ji laikydavo.Taip kad, pasakyti jog mes nesugebame pasikalbėti su šėfais, būtų klaida. Kiekvienas atvėjis, yra individualus. Kategoriškumas čia negalimas.

Labai sutinku, aš ir nesibaru su juo, tiesiog sakau, kad mano manymu, TOKS jo poelgis, pasakymas atrodys nelabai rimtai, nelabai vyriškai ir jau visiškai neatrodys ŠEFIŠKAI:). Darbo reikalais mes sutariame, nors jis tikrai per daug pliurpina klientus kartais, bet čia JO verslas, kaip nori taip ir elgiasi, nematau reikalo jo reguliuoti ir neturiu teisės jo reguliuoti, man nepatiktų, jei mane kas reguliuotų, taigi, jei atlyginimus iš tikrųjų nusprendžia šefas, atleidimą sprendžia šefas, tai ir priimti visus nepatenkintų darbuotojų burbuliavimus irgi privalo šefas.
Nuo šito kalba prasidėjo:)?
Ir nereikia jokios drąsos iš mano pusės nesileisti, kad mane tais burbuliavimais kas kankintų:).

Soffy Nereik susikurti iliuzijų, kad visi darbadaviai geri ar blogi, taip pat, kaip ir darbuotojai.
Visur visko būna. Ir kas su kuo dirba, kankinasi ar džiaugiasi, tai juk "abipusiu sutarimu":))
Leiskime gyvent kitiems taip, kaip jiems patinka.

Visai negalima.Tik nesuprantu vieno dalyko- kaip galima dirbti , kad vyras šefas ir buhas vyriškis.Numirčiau arba pabėgčiau , jei vadovu būtų moteris.Nežinau, ar man sekasi, bet visi buvę ir esami vadovai kažkaip keistai primerkę akį žiūri į mano pasiūlymus....ir keista be galo, juos priima.Apstulbau ir vos ir lovos neiškritau, kai buvęs vadovas siunčia sveikinimus švenčių proga arba paskambina...