2005-01-11 14:23
austa
2011-09-11 03-36
Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę, į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojami dvejopai, atsižvelgiant į tai, kokia darbo laiko apskaita taikoma įmonėje (normali, suminė).
1. Normali darbo laiko apskaita – tai teisės aktų ar įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo dienos (pamainos) ir darbo savaitės trukmė. Ji, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, negali būti ilgesnė kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
Įmonėse, kuriose taikoma normali darbo laiko apskaita, ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną perskaičiuojami tokiu būdu:
• susumuojamos minėtų darbuotojų apmokėtos darbo valandos per mėnesį;
• gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės ir gaunamas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius;
• gautas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius dalijamas iš įmonėje nustatyto ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.
2. Suminė darbo laiko apskaita. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ir kassavaitinės darbo trukmės, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę, įvedama suminė darbo laiko apskaita. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvyliką valandų per darbo dieną (pamainą).
Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę, į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojama tokiu būdu:
• susumuojamas darbuotojų, dirbančių ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę, apmokėtų valandų skaičius per mėnesį;
• gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos mėnesio darbo laiko normos.
Biudžetinėse įstaigose, kuriose taikoma teisės aktų nustatyta 40 valandų darbo savaitė, ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai, išdirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, atsižvelgiant į tai, kokią dalį etato jie dirba. Darbuotojai, dirbantys 0,25, 0,50 ar 0,75 etatu ir ataskaitinį mėnesį dirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną sudedant etatų dalis.
Pvz., du darbuotojai dirba 0,25, keturi – 0,50 ir du – 0,75 etatu.
Skaičiuojama taip: 2 x 0,25 + 4 x 0,50 + 2 x 0,75 = 4
Taigi visą mėnesį visą darbo dieną dirbo 4 žmonės.
Jei darbuotojas dėl ligos, įdarbinimo ar kitų priežasčių dirbo ne visas mėnesio dienas, tada perskaičiuojama atsižvelgiant į apmokėtas žmogaus valandas per mėnesį. Visų pirma darbuotojų turimos etatų dalys išreiškiamos valandomis:
0,25 etato = 2 valandos, 0,50 etato = 4 valandos, 0,75 etato = 6 valandos
Kai etato dalys išreiškiamos valandomis, sudedamas tokių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius per mėnesį. Gauta suma dalijama iš darbo dienos trukmės (8 val.) ir iš darbo dienų skaičiaus per mėnesį.
Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį skaičiuojamas ataskaitinio ketvirčio trijų mėnesių vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus sumą dalijant iš 3.
Atkreipkite dėmesį, kad šis rodiklis skaičiuojamas vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių ataskaitinį ketvirtį dalijant iš 3 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą pradėjo ne nuo ketvirčio pradžios.