O čia yra teismo sprendimas. Cituoju paskutinę pastraipą, kuri mums aktualiausia. Neišeina prisegti viso dokumento.
rašė: Kaip jau buvo minėta, A. M. buvo kaltinamas vežęs krovinį be jo vežimą patvirtinančių dokumentų, bet nebuvo kaltinamas vežęs krovinį be jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų, t.y. A. M. buvo kaltinamas pažeidęs KTK 38 str. 1 p. reikalavimus (reikėtų suprasti, kad 28 str. 1 d. reikalavimus, nes 38 str. turi kelias dalis ir tik 2 d. turi punktus, kurie įvardija važtaraščio rekvizitus, jei toks surašomas). Vežant vežėjui priklausantį krovinį neprivalu turėti krovinio įsigijimą patvirtinančius dokumentus, bet privalu turėti dokumentus, patvirtinančius krovinio priklausomumą vežėjui. KTK 38 str. 1 d. numato, kad vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Taigi, važtaraštis nėra privalomas, bet gali būti vienu iš krovinio priklausomumą vežėjui patvirtinančių dokumentų. Kaip alternatyva važtaraščiui yra nurodytas bet koks kitas dokumentas, kuris patvirtina krovinio priklausomumą vežėjui. Taigi, pažeidimas laikomas padarytu tik tuo atveju, jei krovinys vežamas iš viso be dokumentų, o ne dėl to, kad jis vežamas be važtaraščio, bet turint kitą dokumentą. Kas tai per kiti dokumentai, įstatymas neapibrėžia, t.y. leidžia vežėjui savo pasirinkimu, supratimu ir nuožiūra pačiam pasirinkti, kokį krovinio priklausomumą vežėjui patvirtinantį dokumentą turi turėti vairuotojas. Koks tai turi būti dokumentas, yra paliekama vežėjo supratimui, o ne tikrinimą atliekančių asmenų supratimui. Visi neaiškumai yra aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vežėjo, šiuo atveju UAB „K.“, supratimu, kaip pakankamas krovinio priklausomumo jiems patvirtinantis dokumentas buvo prekių rezervavimo lapelis, kurį vairuotojas turėjo ir pateikė tikrinimo metu, apie ką yra atžymėta ant jo kopijos, pateiktos į bylą (b.l. 8). Taigi, tai leidžia teigti, kad A. M. krovinio gabenimo metu turėjo kitą, nei važtaraštis, dokumentą, patvirtinantį vežamo krovinio priklausomumą vežėjui. Važtaraštis, kaip privalomas krovinio gabenimo dokumentas, yra būtinas turėti gabenant krovinį ne savo sąskaita, o teikiant vežimo paslaugas (KTK 26 str. 1 d., 27 str., 29 str., 30 str. 2 d.). A. M. dirba dviejose įmonėse vairuotoju: UAB „A.“ ir UAB „K.“ (b.l. 5). Automobilis, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepriklauso A. Š. firmai „A.“, priešingai nei teigia teismas, nes A. Š. firma „A.“ yra bankrutuojanti, o priklauso lizingo bendrovei „Nordea finance Lithuania“ (b.l. 5). Šiuo automobiliu naudojasi dvi įmonės: UAB „K.“ ir UAB „A.“, kurios visos trys priklauso tiems patiems asmenims. Tai irgi leidžia teigti, kad krovinį gabeno UAB „K.“ savo sąskaita, juo labiau, kad šį vežimą būtent taip kvalifikavo ir protokolą surašiusi institucija. Tai reiškia, kad A. M., veždamas krovinį, nepažeidė KTK 38 str. 1 d. nuostatų, todėl jo veikoje nėra pažeidimo pagal ATPK 16311 str. 3 d. požymių, nes jis vežė krovinį su jo gabenimo dokumentais, krovinio įsigijimo dokumentus neprivalėjo turėti su savimi, o be to, net ir nebuvo kaltinamas vežęs krovinį be jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų.