>
> > Vieną dieną rojuje Ieva pasišaukė Dievą:
> > – Dieve, aš turiu problemą.
> > – Kokią problemą, Ieva? – paklausė Dievas.
> > – Dieve, aš žinau, tu sukūrei mane ir sukūrei šį gražų sodą, šiuos
> > nuostabius žvėrelius ir didelę juokingą gyvatę, bet aš vis tiek
nesu
> > laiminga.
> > – Kodėl, Ieva? – klausia Dievas.
> > – Dieve, aš jaučiuosi vieniša ir man iki gyvo kaulo įgriso
obuoliai.
> > – Gerai, Ieva, aš žinau, ką reikia daryti. Aš sukursiu tau vyrą.
> > Bet tas vyras – turintis trūkumų padaras, su daugybe blogų įpročių.
> > Jis
> > meluos,apgaudinės, bus baisiai išdidus ir pan. Jis tau sukels tik
> > sunkumų.
> > Bet,kita vertus, jis bus didesnis, greitesnis, jis mėgs medžioti ir
> > žudyti.
> > Jis atrodys kvailai, kai bus susierzinęs. Bet kadangi tu skundiesi,
aš
> > sukursiu jį tokį, kad patenkintų visus tavo fizinius poreikius. Jis
> > mėgausis
> > vaikiškais dalykais – muštynėmis ir kamuolio spardymu. Jis nebus
per
> > daug protingas, todėl jam visada reikės tavo patarimo.
> > – Skamba nuostabiai, – ironiškai šyptelėjo Ieva.
> > – Na... tu jį gali turėti su viena sąlyga.
> > – Kokia ji, Dieve?
> > – Kaip ir sakiau, jis bus išdidus, arogantiškas ir žavėsis
savimi...
> > Taigi tu turi leisti jam manyti, kad pirma sukūriau jį. Tik
> > prisimink,
> > tai mūsų mažytė paslaptis................ Žinai, kaip moteris
> > moteriai....