2005-11-23 14:04
Daja
Jureivio gyvenimas buvo paprastas.
Parplaukia, budavo, jis paryciais i savo uosta, paskambina zmonai,
ji paruosia jam vakariene, meiliai sutinka...
Paskui jureivis stovi balkone, ruko ir masto: "Koks grazus mano gyvenimas".
Bet karta nutiko taip, kad jo laivas parplauke nakti, o jis kaip tycia kiseneje nerado dvieju kapeiku paskambinti is automato zmonai.
Grizo nepaskambines. Rado zmona saldziai miegancia su
meiluziu.
Jureivis jau buvo begriebias kirvi, bet staiga apsigalvojo.
Isejo i gatve, pasigavo taksi, nuvaziavo issikeisti pinigu, imete dvi kapeikas i automata ir paskambino zmonai.
Kai atvyko i namus, ji jo jau lauke su karstu valgiu, smagi, besisypsanti.
Isejo jureivis i balkona parukyti.
Masto: "Stai kaip graziai as gyvenu. O, kai pagalvoji, del dvieju kapeiku galejau sugriauti gyvenima ir sau, ir jai..."