Pasijuokime mieli draugai

Ramanauskas: "Mes jamam šitą radarą šituo Poršu..."
Atkreipkite dėmesį į užfiksuotą greitį....

ISTORIJA APIE KNYSLIUKĄ
> >
> > Knysliukas nusipirko parduotuvej balioneli. Parsineshe namo. Ziuri
> > viena diena, kita diena. Trecia diena pasiima balioneli ir nesha atgal
> > i parduotuve. Atejes pardavejai sako:
> > -Noriu balioneli grazinti.
> > Pardaveja klausia:
> > -Tai kas gi atsitiko, Knysliuk?
> > -Ai, nezinau.
> > -Ar tau balionelio spalva nepatinka?
> > -Ai, ne.
> > Tai kas tada, Knysliuk? - Gal balionelis per mazai pripustas?
> > -Ai, kad ne.
> > Tai kas tada? - Gal virvele per trumpa?
> > -Ai, ne.
> > -Tai gal prie tavo namu interjero netinka?
> > -Ne.
> > -Tai kas tada atsitiko, Knysliuk?
> > -Nedziugina ir tiek....

Labai faina istorija

Kai nemoki rusų kalbos

Labai drasu ir kvaila, sakyčiau, tokią foto platint ....

Akmens amzius. Oloje vyksta gramatikos pamoka.
mokytoja kviecia Gu-gu prie lentos ir sako parasyk zodi medziokle. Vaikas nupaiso mamuta prismaigstyta jietimis ir zmoniu bureli aplink.
Gerai Gu-gu seskis 10. Poto mokytoja kviecia Lu-lu ir praso parayti zodi laime. Lu-lu greitai nupaiso vyriska lytini organa. Mokytoja jai sesk tau ketvertas....Mokytoja kodel??? Zodis laime rasosi su dviem kiausiniais!

LAIKAS SAU


Vidutinis moters gyvenimo amžius Lietuvoje 77 metai. Kaip juos praleidžiame?
· 27 metus stovėdamos,
· 21 metus miegodamos/gulėdamos,
· 15 metų sėdėdamos,
· 14 metų vaikščiodamos.

O ką veikiame?
· 8-9 metus dirbame,
· 6-7 metus valgome,
· 4 metus svajojame,
· 2 metus ir 560 dienų kalbame ir klausome kitų,
· 623 dienas juokiamės/jaučiamės laimingos,
· 50 dienų verkiame,
· 420 dienų jaučiamės labai blogai,
· 504 dienas flirtuojame,
· 440 dienų vaikštome po parduotuves,
· 375 dienas švenčiame įvairias šventes,
· 250 dienų skaitome,
· 180 dienų kalbamės telefonu,
· 2 metus rengiamės.
· 2 metus maudomės.
· 108 dienas šukuojamės,
· 92 dienas valomės dantis.

Kas drįs pasakyti, kad nieko nenuveikiame? Tačiau, kažin ar kas bus suskaičiavęs, kiek laiko galvojame apie kitus, o kiek laiko skiriame sau.

Vedusio vyro buvo paprasyta atlikti Stiprybiu , Silpnybiu , Galimybiu ir Gresmiu analize .

Jis sako:

Mano stiprybe yra mano zmona.

Mano silpnybe yra mano kaimyno zmona.

Galimybe atsiranda, kai kaimynas isvyksta.

Gresme kyla, kai as pats isvykstu.

OGO paskaičiavo

http://fishki.net/comment.php?id=5673

Žiauroka

AR JUS KADA NORS JAUCIATES TAIP DARBE?


Jeigu taip, tai persiuskite savo draugams,

tegu jie zino, kad jie ne vienisi !!!!

Ko gero, ne....

Neduok dieve taip pamišti - stengiamės valdytis

Pasaulyje viskas reliatyvu. Pavyzdžiui, tie 100 litų, apie kuriuos nieko neįtaria mano žmona, man yra daug brangesni už tą 1000, apie kurį ji žino

Vaikai - gyvenimo džiaugsmas, o vyrai - silpnybė... Vieną sykį pasidavus silpnybei, džiaugiesi visą gyvenima!


Tik gimtadienių dėka gali sužinoti, kiek nereikalingų dalykų yra parduotuvėse

Žmogus turi turėti gerą šeimą, kad galėtų pailsėti nuo darbo. Ir piktą uošvienę, kad į darbą eitų su džiaugsmu.

Boksininko baisusis sapnas: jį muša kriaušė;
Melžėjos baisusis sapnas: ją melžia karvė;
Patologo-anatomo baisusis sapnas: dėkingi klientai skambina naktimis.

Pastaruoju metu alga vis labiau primena grąža...

Uždavinio sąlyga. Alioša turėjo 1 obuolį, o Liova - 6. Pasakykit berniukų tautybes.

Dar viena sunki darbo diena

09.00

Pasirodžiau darbe. Pavėlavau pusvalandį, todėl iš karto einu pas viršininką. Pasakojimas apie klaikius kamščius, grūstis
troleibusuose ir tuo, kad meras nesirūpina Vilniaus problemomis, buvo puikus. Net pavyko užsiminti, jog iš dabartinės mažos algos negaliu į darbą važinėti maršrutiniu taksi. Viršininkas linksėjo ir kažką užsirašinėjo. Gal pakels algą? Tiesa, temą apie tai, jog sunkiai atsikratome praeities įpročių, paliečiau veltui. Viršininkas pradėjo kalbėti, kad šiandien esame linkę nuvertinti praeitį ir griauname jos pasiekimus. Gerai, kad spėjau pasakyti, jog griauti lengviau, nei statyti. Viršininkas liko patenkintas. Atrodo, į pokalbio pabaigą jis apskritai pamiršo, kodėl pas jį atėjau.

09.30

Įžengiau į savo kabinetą. Žvilgtelėjau į stalą, apkrautą dokumentais, kuriuos reikia peržiūrėti ir atsakyti. Įjungiau kompiuterį ir nuėjau įsipilti vandens į arbatinuką. Koridoriuje susitikau P. Jis papasakojo,jog savaitgalį susipažino su nauja mergina ir yra labai laimingas. Tingiai linksėjau ir nusprendžiau, kad dar reikėtų parūkyti. Todėl nuėjau pas K. Jis pritarė idėjai, ir abu nuėjome į balkoną. K. pasakojo, jog turi labai daug darbo. Aš, prisiminęs didžiulę dokumentų šūsnį ant savo stalo, jam pritariau ir sakiau, kad dirbame ne pagal savo menkus atlyginimus, o kaip darbiniai arkliai. K. iš pasipiktinimo net apsiašarojo ir teigė, jog viršininkas neįvertina jo pastangų. Surūkėme dar po vieną cigaretę. K. papasakojo, kad savaitgalį ginčijosi su žmona, kur geriausia atostogauti. Kadangi į balkoną atėjo parūkyti S., tai jis įsitraukė į atostogų temą. Jo nuomone, geriausia atostogauti užsienyje.
Pažiūrėjau į laikrodį - 10.00. O aš dar neatsigėriau kavos. Priėjau prie kriauklės ir prisipyliau arbatinuką. Eidamas atgal koridoriumi, pamačiau, kaip K. ir S. balkone karštai ginčijasi, kur geriau atostogauti - Egipte ar Turkijoje. Visai įdomi diskusija, pamaniau. Deja, turiu dirbti kaip arklys ir neturiu jai laiko.

10.05

Grįžau į savo kabinetą. Pamačiau, kad atnešė dar dvi krūveles dokumentų. Ne, negaili darbuotojų viršininkas, pamaniau. Kol vanduo užvirs, nusprendžiau peržiūrėti elektroninį paštą. Kadangi iš prigimties esu labai tvarkingas, tai iš karto suskirsčiau gautus laiškus į kelias kategorijas. Su darbu susijusius laiškus (jų mažiausiai) nusprendžiau peržiūrėti kiek vėliau, kai jau įsitrauksiu į darbo procesą. Deja, turiu atmesti keletą pasiūlymų šį vakarą anksčiau baigti darbą ir nueiti su keliais draugais į sporto salę. Vis tie darbai. Pusbrolis Z. piktinasi, jog niekur negauna norimos spalvos kilimo ir kviečia ateiti į svečius. Parašau jam ilgą laišką apie tai, kad turiu be galo daug darbo ir grįžęs namo jau kurį laiką tegaliu galvoti apie miegą. Tiek įsitraukiu į laiškų rašymą, kad nepastebiu, jog jau kuris laikas šąla arbatinukas su vandeniu. Tenka jį dar kartą užvirinti. Atsidarau spintą ir pamatau, kad baigėsi cukrus. Teks eitiskolintis.

10.30

Išeinu skolintis cukraus. P ir K cukraus patys nebeturi, o S. įpila pilnącukrainę. Aišku, negaliu būti toks nemandagus ir atsisakyti su S. parūkyti, nes jau seniai jaučiau, jog S. man nori kažką papasakoti.Rūkome balkone, o S. pasakoja, kad "ant jo užsėdo" viršininkas. Jis išvardija daugybę faktų, kurie liudija, jog viršininkas kabinėjasi. Negaliu su juo nesutikti, tačiau, guosdamas jį, pasakau, jog viršininkas ir mane tiesiog apibėrė darbais. Dirbu nepakeldamas galvos ir vis negana. Pokalbį baigiame dejone, kad per tuos darbus neturime net kada žmoniškai pasikalbėti.

11.00

Grįžtu į kabinetą ir su malonumu konstatuoju, jog daugiau dokumentų man niekas neatnešė. Tačiau skamba telefonas. Skambina budintysis ir teiraujasi, ar galiu dabar priimti interesantą. Atsakau neigiamai - galiu priimti tik iš anksto užsirašiusiuosius ir tik tada, kai sutvarkysiu skubiausius reikalus. Vandenį tenka užvirti trečią kartą. Kava kiek atgaivina. Pagalvoju, koks kenksmingas sveikatai yra mano darbas. Sėdžiu kontoroje ir geriu kavą. Taip ilgai netversiu. Ar apie tokį darbą svajojau, kai studijavau universitete? Tada atrodė visos perspektyvos prieš akis, o dabar tenka arti kaip jaučiui. Paskambinu bičiuliui iš universiteto laikų. Kalbamės, jog sunkūs dabar laikai. Kapitalizmas kiekvieną išsunkia kaip citriną. Be to, bičiulis papasakoja apie kitą pažįstamą, kuris dabar uždirba kelis kartus daugiau nei mes. Pasipiktinu, nes visą laiką maniau, jog esu darbštesnis ir protingesnis už tą pažįstamą. Nusprendžiame, kad veikiausiai jis turi "gerų ryšių". Garantuoju, kad jis paprasčiausiai sėdi ir tinginiauja savo kontoroje. Bičiulis primena pokštus, kuriuos krėtėme studijų laikais. Širdis atsigauna nuo darbų su juo kalbant. Tik padedu telefoną, ir jis vėl sučirškia. Skambina žmona ir primena, kad žadėjau išsiaiškinti, kokį televizorių geriausia pirkti svetainei. Visai buvau pamiršęs. Skambinu pažįstamam, kuris gerai nusimano apie techniką. Pasikalbam apie darbą, gyvenimą, jog seniau būta daug mažiau įtampos. Užsirašau jo rekomenduojamą televizoriaus modelį ir kainą. Skambinu žmonai, bet niekas neatsiliepia. Pasižiūriu į laikrodį 11.50.
Aha, veikiausiai išėjo pietauti. Reikia ruoštis ir man. Nes vis vien iki pietų nieko doro jau nepavyks nuveikti.

12.00

Nusileidžiu į valgyklą ir jaučiu, jog esu labai alkanas. Vis dėlto darbas labai ištąso. Per pietus sėdžiu prie vieno stalo su kolege iš personalo skyriaus. Ji skundžiasi M., kuri pirmoji užsirašė, kad atostogaus liepą, su nieko nesiderinusi. "Ką ji sau galvoja? Gal kad viena dirba? Aš su tuo nesitaikstysiu". Sutinku, jog tikrai nevalia su tuo taikstytis, nes visus metus dirbi kaip jautis, o vasarą net negali pailsėti, kada nori. Klausiu: ar jai neatrodo, kad seniau mažiau reikėjo dirbti? Ji sutinka ir kažką neaiškaus surezga apie kapitalistinį išnaudojimą. Paskui pradeda pasakoti apie šunį, kurį augina. Mandagiai linksiu galva, bet stengiuosi nesiklausyti. Nemėgstu šunų ir tikrai nerūpi, kad jam buvo užkietėję viduriai.

12.45
Rūkau balkone su K. Jis šiandien valgė atsineštus iš namų sumuštinius ir skundžiasi, jog nuo sauso maisto gali sutrikti skrandis. K. pažįsta daugybė bičiulių, kuriems taip jau buvo atsitikę. Išklausau bent penkias ligos istorijas ir pačiam pradeda skaudėti skrandį. Nusprendžiu, jog reikia pasiskolinti kokią taxxxxę geresniam virškinimui. Užeinu pas R. į kabinetą ir prašau paskolinti taxxxxę. Ji - vaikščiojanti vaistinė. Vaistų ji turi, bet tuojau pradeda klausinėti, ar man neatrodo, kad mūsų valgyklos maistas prastas ir gadina sveikatą. Esą ji tai seniai pastebėjo, bet jos niekas nenori klausytis. Pasirodo, ir velionis vyras jos nenorėjo klausytis, kuriam ji sakiusi, jog reikia laikytis dietos. Išgirdau dar apie bent kelis žmones, kurie jos neklausė, ir dėl to nukentėjo. Pagalvojau, ar nevertėtų kartu paprašyti ir vaisto nuo
galvos skausmo. Tačiau jau praėjusią savaitę girdėjau jos pasipiktinimą, kad dirbame nesveikomis sąlygomis, iš gatvės girdėti vibracija. Išklausyti dar kartą nesiryžtu.

13.10

Visai mielas tas mano kabinetas. Patogiai įsitaisau kėdėje ir prisimenu, kad šiandien dar neskaičiau laikraščių. Nėra laiko ieškoti, kas juo šiandien pirko ir kas galėtų paskolinti, todėl nusprendžiu verčiau panaršyti po internetą. Perskaitau naujienas, komentarus,skaitytojų komentarus. Neištveriu ir pats parašau kelis. Laukiu, ar kas atsakys. Atsako, todėl parašau savo nuomonę dar. Susirašinėju su kažkokiu komentatoriumi, kuris save vadina "romantiku". Tačiau jis rašo visai neromantiškai, o kas trečias žodis keiksmažodis. Nusibosta susirašinėti ir pamatau televizorių reklamą. Naršau po parduotuvių interneto tinklapius.

14.30

Perskaitau pirmą darbui skirtą elektroninę žinutę ir susinervinu, nes, pasirodo, 13 valandą turėjo būti susirinkimas. Mintyse iškeikiu, juk nevalia paskutinę minutę siuntinėti laiškelius, ir bandau sugalvoti, kaip pasiteisinsiu, kad nenuėjau į susirinkimą. Šiaip nemėgstu susirinkimų, nes tai tik tuščias laiko gaišimas. Jie skirti tiems, kurie mėgsta dykaduoniauti, o man, kuris turi tiek darbų, nėra kada po juos vaikščioti.

14.40

Pasibeldžia K. ir siūlo eiti parūkyti. Pasakoja susibaręs su viršininku. Piktinasi, jog pastarasis visai suįžūlėjo ir priekaištavo, kad darbuotojai per mažai dirba. Jis, matyt, nesugeba suprasti, jog visi tiesiog lūžta nuo darbų. Visiškai suprantu jo pasipiktinimą. Todėl surūkau net tris cigaretes.

15.00

Grįžtu į savo kabinetą ir nutariu, jog reikia susidaryti darbų planą, nes, kai tiek darbų, kitaip nespėsiu jų nudirbti. Planą kuriu labai apgalvotai, realistiškai. Nuotaiką šiek tiek sugadina tarp popierių atrastas prieš porą dienų sukurtas išsamus darbų planas. Na, bet naujasis bus realistiškesnis, atsižvelgsiu į naujas aplinkybes.

15.45
Darbų planas jau baigtas. Tikrai neblogai padirbėjau. Jaučiuosi savimi patenkintas. Jei nuo rytojaus dirbsiu pagal planą, tai per savaitę spėsiu atlikti visus svarbiausius darbus. Dabar jau galima paieškoti pramogų vakarui. Peržiūriu visus mieste rodomų filmų aprašus. Tada išstudijuoju televizijos programą. Šiandien pirmadienis, todėl į klubus nesižvalgau Prisimenu, kad reikia pasitikrinti, kiek liko pinigų po savaitgalio pramogų, todėl prisijungiu prie savo sąskaitos internetu. Dar kartą mintyse nusikeikiu, jog viršininkas nevertina mano darbo ir moka gerokai mažiau, nei esu vertas.

16.45
Dabar jau būtų galima imtis ir dokumentų ant stalo. Tačiau nenoriu būti darboholikas ir užsibūti viršvalandžius. Be to, paskui bus didelės automobilių spūstys mieste, o pagal tvarkaraštį 17.05 iš stotelės mano namų link pajuda autobusas. Todėl tvarkingai išjungiu kompiuterį. Apsirengiu, dar parūkau balkone su K. Jis sakosi labai pavargęs, aš taip pat linguoju galvą ir pritariu - tiek darbų, o dar tik pirma savaitės diena.

17.00

Išeinu pro darbovietės duris labai pavargęs ir galvodamas tik apie poilsį. Nekreipiu dėmesio į kiek priekaištaujamą budinčiojo žvilgsnį. Na ir kas, kad iki darbo pabaigos dar pusvalandis, jis nežino, kiek sunkiai man teko darbuotis.

Kokio dydžio darbo užmokestis ?
Ar šitoks krūvis kasdien?

Darbo užmokestis: Aš, prisiminęs didžiulę dokumentų šūsnį ant savo stalo pritariau , kad dirbame ne pagal savo menkus atlyginimus, o kaip darbiniai arkliai.
Darbo krūvis kasdien tooooks didelis

Jo jo, darbo krūvis toks didelis, kad net tax'uose pablevyzgot nelieka laiko