Atejo vasara. Kazkokiems laimingiems slykstynems - poilsio metas. Ofise 36
laipsniu karstis. Liaudis gelbstisi alumi ir ledais. Padeda prastai. Kazkas
begioja i tualeta ir apsipila vandeniu. Sukuosena po to - kaip kapitono
Harisso is "Policijos Akademijos" po pataikymo i arkli.
Nugara prilimpa prie kedes. Uzpakalis irgi. Periodiski isejimai "parukyti"
i gatve, trunkantys daugiau, nei valanda, palengvejimo neatnesa. Merginos
gatveje vaiksto apsirengusios taip, kad geriau is vis nesirengtu. Truksta
tik uzrasu "Iejimas cia!" ir "Sveiki atvyke!".
Mes su vaikinais nusprendeme, kad pirmas is musu, kuris taps prezidentu,
isleis istatyma,
pagal kuri taip besirengiancias merginas teis kaip uz seksualini
priekabiavima.
Zodziu jegu nera. Seni kondicionieriai veikia kaip ir seni
kompiuteriai. Kazkam prasidejo mirazai. Klejoja apie stikline vandens su
ledu ir bando metytis sniego gniuztemis. Atgaivinome. Leidome be eiles
pasedeti saldytuve.
Pamazu zverejame. Valda, kuris simuliavo nualpima, noredamas be eiles
patekti i saldytuva, pririsome prie kedes ir pastateme saules atokaitoje.
Dainius suzverejo tiek, kad nusprende be visa ko ji dar ir kankinti. Pastate
priesais Valda buteli alaus is saldytuvo. Vos nuraminome.
Jonas priejo prie ventiliatoriaus ir eme nukreipineti ora po marskiniais.
Pasisuko nugara, ir, prarades pusiausvyra, uzpakaliu isireme i
ventiliatoriaus mentes. Issiunteme namo uzsiklijuoti pleistru.
Valdas uzsimine apie tai, kad ziema norejome silumos. Vos neuzmuseme
niekso.
As pasakiau, kad visame pastate vesiausia - lifte. Nuejome pasivazineti.
Istrigome. Liftas nuo karstu vaikinu ikaito nerealiai. Gerai, kad
neprisimine, kad ideja buvo mano. Nes kitaip situ eiluciu
nerasyciau. Stepas pakartojo nezinomo herojaus zygdarbi. Vyriskai nusuko
ventiliatoriu nuo saves ir nukreipe i kompiuteri. Vis del to senukai labiau
istvermingi, nei mes. Serveriai ikaitino patalpa jau iki 38 laipsniu. Jiem
tai gerai- po du kulerius ant smegenu. O mums, programuotojams,
smegenys jau lydosi.Koks ten programavimas. As jau su kseroksu sunkiai
susitvarkau.
I dienos pabaiga i merginas ziureti nebesinori. Jos tokios karstos...o
norisi ko nors vesaus. Alus isimamas is saldytuvo tam, kad prideti prie
kaktos. Valdas pazeide konvencija ir isikiso buteli i kelnes. Ne, suprasti
ji, zinoma, visi supranta. Patys raukomes, isgirde zodi "kiausiniene". Bet
uz toki poelgi vos vos uzvaziavome i aki. Moraliskai. Nes atsiklijuoti nuo
kedes nera nei jegu,
nei noro. Pasakeme - tegu pats dabar ji geria.
Alus, zinoma, dalykas geras, bet devintas butelis - jau kiek virs normos.
Valdas ir Dainius musasi del ventiliatoriaus pasukimo kampo. Sefas nebebando
priversti musu dirbti. Iprastines frazes a'la "eik
velniop, direktoriau" niekas, lyginant su tuo, ka mes dabar galvojame.
Gerai, kad jis
minciu neskaito. Tarp kitko, to, ka perskaite musu veiduose, jam uzteko. Jam
gerai. Jis turi asmenini saldytuva. Bet siaip jis geras dedule. Uz sortus,
tapkes ir nusivilktus maikutes nebara. O gal net dziaugiasi, kad as
nusivilkau savo geriausiaja maikutesu uzrasu "Fuck everyone".
Po dvidesimties minuciu darbo dienos pabaiga. Rytoj vel tas pats. Ir taip
iki ziemos. O ziema musu nebara uz pirstines, kepures ir striukes. Zodziu,
harmoningas balansas. :)