Byla rašė:
O žmogaus, kolektyvo nario tylą, dažniausiai linkę nurašyti blogai nuotaikai.
Sunku pasakyti kaip yra.
Bet čia, manau, tiesa glūdi kur tai giliau, nei nejautrume.
Matyt, esate pasiuntus, kai jūsų paklausė, kas jums yra? Todėl antrą kartą jau neklausia.
Čia aš tik postringauju.
Bet pas mus yra taip: jei jau matom, kad kuri šniurkščioja nosim ir suka veidą į šoną, sodinam ir kamantinėjam. Jei pasako, kad nori pabūti pati su savimi, truputį leidžiam. Bet vistiek neduodam ramybės, kol nepasisako, kas nutiko.
Mes juk turim žinoti, kas yra. Kodėl žmogus blogai jaučiasi. O gal galim padėti.
Paprastai, tokia apsišniurkščiojus, po kiek laiko pradeda šypsotis, paskui jau atgauna kalbos dovaną. Žiūrėk iki pietų jau kavos užsimano. Ir namo keliauja geresne nuotaika, nei atėjo.
Žmonės tikrai jautrūs. Tik reikia leisti jiems tokiais būti. Neatstumti jų.