18
2014-02-13 14:30
Alina55
Vaikų darželyje auklėtoja padeda berniukui užsimauti batus.
Vaikas paprašė, nes pats tiesiog negalėjo su tuo susitvarkyti....
Veikti buvo ką, nes aulinukas užstrigo kažkur pusiaukelėje ir nei pirmyn, nei atgal....
Kai auklėtoja galų gale, apsipylusi prakaitu, vis gi užmovė antrą aulinuką,
ji buvo tiesiog gatava raudoti, nes mažylis tarė: "Jie ne ant tos kojos"...
Išties - kairys batas ant dešinės kojos... ir atvirkščiai!
Numauti aulinukus buvo ne lengviau, nei užmauti...
Auklėtoja jau sunkiai valdėsi, bemaudama juos jau ant teisingos kojos...
Ir čia vaikas tarė : "Tai ne mano batai..."
Auklėtoja stipriai prikando liežuvį, kad neaprėktų vaiko... - KO ANKSČIAU TYLĖJAI?!
Ir vėl, prakaitu apsipylusi, traukė batus šalin nuo kojos....
Kai jai, galų gale, tai pavyko padaryti, vaikas tarė: - "Tai mano vyresnio brolio batai... mama liepė man juos nešioti..."
Auklėtoja jau nebežinojo verkti jai, ar juoktis....
Sukandusi dantis ir sukaupusi likusią kantrybę, ji vėl užmovė batus berniukui... ir paklausė:
- O kur tavo pirštinės?
Berniukas: - Įgrūdau į batų priekį…