Pasijuokime mieli draugai

Час пик. Метро. Тут в толпе начинает орать мужик:
- Люди, помогите! Мой сын подавился пятаком и задыхается!
Тут сквозь толпу проламывается толстая такая тетя, хватает пацаненка за причинное место и сильно сжимает его!
У пацана тут же из глотки вылетает пять рублей и дикий вопль «А-а-а-а-а!!!»
Отец - тетке, с уважением:
- Вот это да! Вы, наверное, работаете в скорой помощи?..
- Да нет. В налоговой…

....

www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kriminalai/viln...

Iki ašarų

Kalbasi dvi blondinės, viena klausia:
-Kas yra KALORIJOS?
-Tokios mažos bjaurybės, kurios ateina naktimis ir sumažina drabužius.

Tėvas klausia Petriuko:
-Petriuk, kokį gerą darbą padarei šiandien?
-Pervedžiau senutę per gatvę.
-O,šaunuolis!-pagiria tėvas sūnų.-O ji tau padėkojo?
-Ne,ji priešinosi.

Du tėvai kalbasi:
-Kaip tavo sūnui sekasi mokykloje???
-Jau geriau ,bet į tevų susirinkimus
dar vaikštau svetima pavarde.

Žemėlapis

- Aš girdėjau, Jonai, jog tu avarijoje netekai ir žmonos, ir karvės. Užjaučiu tave.
- Dėkui. Tu negali įsivaizduoti, kokia tai netektis!
- Turi nemažai draugų kaime. Jie tau pagelbės.
- Čia šuo ir pakastas. Visi kalba: vesk tą – ji našlė, vesk aną – darbštuolė… Tačiau nė vienas nepasakė: “Jonai, paimk mano karvę”.

Tik kodėl parašyta, kad Portugalija - Vilnius, kažin?

http://lt.wikipedia.org/wiki/Portugalas_(ATR)

Bet aš vistiek nepagaunu minties.

zodynas.kriu.lt/zodis/portugalas
P.S.Nieko asmeniško.

Nežinojau, dabar žinosiu.

Portugalas (lenk. portugał) – auksinė Abiejų Tautų Respublikos moneta, kaldinta 1562-1698 m.
Pirmą kartą moneta nukaldinta Vilniaus monetų kalykloje.
Juk vilniečiai ir dabar vadinami portugalais, čia pavartojo atvirkštinį variantą.
Bet čia tik viena versija

Vienas paprasčiausių būdų jai paaiškinti yra lenkų ir portugalų kalbų skambėjimo panašumas. Net ispanai išgirdę lenkų kalbą, sako, kad ji skambesiu panaši į portugalų.
Nes kaip tik kauniečiai vilniečiams labiau prikaišioja lenkiškumą nei rusiškumą.
Tačiau ši teorija, beveik neturi pagrindo, nes tuo metu, kai vilniečiai buvo pradėti vadinti portugalais (Sovietų Sąjungos laikais), lietuviai mažai keliavo, todėl žinoti portugalų kalbą ir ją palyginti tikrai nelabai galėjo.

Tačiau, kodėl vilniečiai buvo pradėti vadinti visai mums neartimos ir beveik jokių sąsajų su Lietuva neturinčios šalies piliečiais? Vienintelis tuo metu buvęs ryšys su užsieniu buvo sportas, o dar konkrečiau - futbolas.
Kiek teko susidurti “portugalas” atsirado apie 80-tųjų vidurį. Kaip tik 1984 m. vykusio Europos futbolo čempionato metu portugalai žaidė labai banguotai, bet nukeliavo iki pusfinalio ir taip atkreipė į save visų dėmesį. Tuo pačiu metu pradėjo stiprėti ir Vilniaus “Žalgirio” futbolo komanda. Todėl labai tikėtina, kad būtent iš kauniečių ir kilo toks pavadinimas, nes suprask jūs žaidžiate tą futbolą, kaip kokie portugalai, o mes (Kauno “Žalgiris”) krepšinį [kaip amerikiečiai]. (Reikia nepamiršti, kad būtent kauniečių lūpose, tuo metu žodis Amerika buvo tariamas labai labai pagarbiai.) Čia tuo pačiu gali būti ir kita sąsaja su futbolu, nes futbolą tuo metu kiemuose labiau žaidė būtent rusakalbiai. (Čia galima lyginti su cituota knyga apie kalėjimo žargoną “Vilniaus rusai yra vadinami portugalais, nes ne visi iš jų kalba lietuviškai. “).
Aišku, sužinoti, iš kur kilo šis palyginimas sunku, kaip ir “ramus kaip belgas”, tačiau panašu, kad ir vienas, ir kitas pasakymas kilo iš futbolo.

Pragyvenau pusę amžiaus bet pirmą kartą išgirdau kad vilniečiai vadinami portugalais. O pasirodo visi tai žino.

Dėl to, kad VIlniečiai vadinami Portugalais pagal naujausių žargonų madą

Kai į mūsų miestelį atvažiuoja "Lietuvos Rytas", visi sakom, kad šiandien žaidžiam su portugalais

Kokia aš atsilikusi...

Amžina priešprieša:Kaunas ir Vilnius.
Kaunietis nenori vilniečio nė akyse regėt. Todėl ir nutiestas aplinkkelis, greitkelis… Atseit varykit jūs, vilniečiai, kuo greičiau prie jūros ir girdykit ten savo žirgus. Mat Vilniaus apylinkių gyventojai dar nuo Vytauto laikų garsėjo išskirtiniu kvailumu ir jodavo žirgų girdyti net prie Juodmarių. Neteko girdėt, kad taip elgtųsi bent vienas kaunietis. Betgi vilnietis įsitikinęs: kuo vanduo sūresnis, tuo žirgui skaniau. Užtat aplinkui Vilnių žirgų berasi tik rezervatuose, kur laikomasi griežtos abstinencijos: nė gramo druskos.
Vilniečiui nuo Kauno atsiveria plačiausios perspektyvos. Nori – brauki Marijampolėn, nori – į Kėdainius, Raseinius, Šiaulius ir Vakarus… O gali net į Mėmelį, iš kur jau Amerika ranka pasiekiama…
O pabandykim įsivaizduoti, kad neatsargus kaunietis keliavo, keliavo… Ir atsidūrė Vilniuj. Aišku, jam čia nėra ko būt. Bet šaunusis nuotykių ieškotojas atgal dar nenori grįžt. Jis, kaip ir visi kauniečiai, veržiasi į priekį . Tačiau kur yra Vilniaus priekis? Brėžiame tiesiąją nuo Kauno per Vilnių ir tolyn… Kurgi mūsų šaunuolis nukeliaus? Į Šumską, Astraviecą ir Ašmiany… O ką ten sveikam žmogui veikt?
Maironis andai rašė: „Kada tik keliu važiavau pro Trakus, man verkė iš skausmo širdis…“ O Vilniaus senelis nė nepasiekdavo, nes pro ašaras kelio nebe įstengdavo rast. Tokį tad įspūdį šviesiam žmogui darė tamsus Vilniaus kraštas.
Užtat ir sakau: Kaunas yra visų kelių pradžia. O Vilnius – vienintelio kelio galas.
P.S. gyvenu ne Kaune ir ten jokių artimųjų ar giminių neturiu.Į Kauną nuvažiuoju tik per šventes-vežu žmoną ir vaikus po akropolius pasižmonėti...

Čia ir apie portugalus - jūsų kūryba?