Kolegos, gal kam reikia papildomo darbelio?

Jei kainos klientams taikomos adekvačios, o ne po 10-20 Eur. Tuomet pabandykite suskaičiuoti kiek sudaro to buhalterio pajamos pagal aptarnaujančias įmones. Tuomet padalinkite visas patiriamas sąnaudas (DU, nuoma, leidinių prenumeratos ir t.t.) visiems dirbantiems darbuotojams po lygiai. Ir tada žiūrėkite kas lieka įmonei. Ir tuomet galėsite nuspręsti kiek galima skirti premijai, priedui ir t.t.
Aš taip visada skaičiuoju. Kartais būna, kad visai ant 0 buhalteris išeina.

Laba diena,
Ačiū už pasidalijimą gerąja patirtimi, Tess. Turėsiu omenyje.
Bet turėjau omenyje ne mokėjimus darbuotojams, o buhalterinių paslaugų kainą (todėl ten 2 proc., o ne 50 proc.). Man vidiniai uždirbtų pinigų pasiskirstymai kol kas problemų nekelia.
Pati mintis kilo iš praeities patirties. Procentų ir pan. jau nepamenu, bet buvo vykdomas projektas. Buvo gaunamas konkretus finansavimas. Ir paslaugų teikėjai, dalyvaujantys konkurse, pasakydavo savo paslaugų kainą ne pagal atliekamų darbų kiekius, dokumentų kiekius, o būdavo nurodomas procentas nuo projekto vertės.
Nes dabar vyksta įvairių įdomių dalykų. Pvz. įmonė laimi projektą. Gauna nemažas papildomas pajamas, smarkiai padaugėja dokumentų. Pakalba kad priims naujų darbuotojų (bet oficialiai jų nematyti - priima matyt kažkaip kitaip), bet paprašius sumokėti daugiau už apskaitos paslaugas labai supyksta (Dokumentų skaičiavimo ir įkainių pagal jų skaičių netaikau. Nes gaunasi papildomos laiko sąnaudos).
Prisirišimas procentaliai prie pajamų/projektų sumos gal gautųsi teisingesnis. Nes tie atvejai kai 1-2 žmonės stebuklingai atlieka tiek darbų, kiek didelė brigada ne tokie ir reti.
Pradedu filosofiniais apmąstymais. Bet gal kažkas kitas turi konkretesnės patirties ir minčių.

O kodėl būtent procentai nuo finansavimo? Kodėl neįvesti valandinio darbo įkainio. Gal ne taip supratau klausimą.
Bet kokių atveju reikia paskaičiuoti sąnaudas kaip finansines, taip ir laiko.
Yra tam tikra suma, tam tikras darbas ir darbuotojų skaičius. Turi užsidirbti įmonė ir darbuotojai.

Buvau susidūrusi, kad kiti paslaugų teikėjai taiko. Ir paprasčiausiai įdomu, ar taiko ir buhalteriai. Tai nėra pasiūlymas. Galbūt kažkas taiko. Galbūt pasiteisina. Galbūt ne. Ir kokiais atvejais.
Dėl laiko sąnaudų skaičiavimo, nežinau, ar tai prasminga. Nes reikėtų dirbant dar ir ištisai užsirašinėti. Organizuoju darbą taip, kad kuo mažiau laiko užtruktų. Darbo laiką traktuoju kaip odontologas: ar Jūs norėtumėte, kad dantį trauktų dvi paras? Aš kaip pacientė būčiau linkusi mokėti daugiau tam odontologui, kuris dantį sugeba be komplikacijų ištraukti per 10 minučių.
Ir tam buhalteriui, kuris užduotį įvykdo greičiau ir per trumpesnį laiką, manau turėtų būti mokama daugiau :).
Be to buhalterija kūrybinis darbas. Jei skaičiuoti tik fizines operacijas, tai pats vertingiausias darbas lieka neapmokėtas :).

Ne visai apie tai kalbėjau.
O kaip jūs siūlote kaina? Kuo vadovaujatės?
Aš turėjau omeny būtent 1 valandos įkainį (įeina fizinis, protinis darbas ir t.t. ).
Dalyvauju konkurse ir paskaičiuoju kiek man reikės sumokėti darbuotojams ir kiek papildomai sąnaudų turėsiu.
Pvz. buhalterio 1 val. kaina 30 Eur. O jei reikia labai skubiai - 50 Eur. O gal dar papildomai konsultacijų reikės. Prisideda mokesčiai, gal dar kažkas.
O gal tie 1 ar 2 procentai bus labai mažai darbuotojams. Mokėsiu daugiau, o gal sąnaudos bus didesnės.
Man gal labiau patinka tikslūs skaičiai, visi žino kiek gaus, kokiu tempu reikės dirbti ir kokius darbus atlikti. Juk +/- paskaičiuoti viską galima. Jei darbuotojai su patirtimi, tai tikrai žino kiek laiko užima tam tikras darbas.

Na aš iš vienos įmonės paprašiau susimokėti už skubos tvarka padarytą, ir priduotą RC, tarpinį balansą. Tai iš manęs, tos įmonės apskaitos tvarkymą, perėmusi apskaitą tvarkanti įmonė, pasišaipė garsiai. Klientui pareiškė kad už tarpinį balansą imti pinigus turėtų būti gėda.
Tai turbūt tiek tos tiesos įmanoma iš kolegų sulaukti, kaip vienu ar kitu atveju jie elgiasi. Juk tai traktuojama kaip KONKURENCIJA.

Tam sudarome sutartys, kuriuose aprašome ką darome už papildomą mokestį.
Dabar nustatant kainą, apskaičiuojame tik įprastą darbą (techninį darbą) + konsultacijos (iki 1 val. per mėnesį).
Kiekvienas buhalteris pasirinkta pats už ką imti papildomai, o už ką ne. Kaip jis vertina savo darbą ir t.t.
Tai neturime jokios teisės teisti kitų. Ima jie papildomai ar ne.

Yra žmonių, su kuriais įmanoma viską suderinti ir žodžiu. Ir jie visada laikosi susitarimo. Gerbia save ir kolegą. Ir atsako už savo žodžius. O yra žmonių, su kuriais jokiais raštais nesusikalbėsi. :)

Kol kas oficialiuose konkursuose nedalyvauju. Jauna įmonė. Vadybinės patirties trūkumas. Sutartis sudarau po derybų. Ir nebūtinai būnu patenkinta rezultatais. O norėčiau būti patenkinta .
Stebiu kitų apskaitos firmų skelbiamą info, ir matau, kad orientacija į darbuotojų, IT, avansinių skaičių, dokumentų kiekį. Valandinių pasiūlymų nelabai matau.
Kiek analizavus, darbuotojui - pilnai atliekančiam darbą nuo A iki Z be darbdavio sodros turėtų būti apie 50 proc. nuo gautų pajamų. Kad normali alga susidarytų. Asistentui galbūt tarifinis atlygis turėtų būti.

Jūsų įmonė jau turi tvirtas pozicijas ir įdirbį, gal tai palengvina situaciją.
Yra labai gajus mažiausios kainos principas ... Nerodant tikrų apimčių. O paskui vengimo keisti sutartį principas.
Ir pan..
Labai ačiū už pasidalinimą patirtimi

Skaitau judviejų pokalbį, ir toks jausmas... lyg, egzistuočiau kažkur, paralelinėje visatoje.

Tam ir daliname visas darbuotojams tenkančias sąnaudas po lygiai.
Tuomet lengva ir suskaičiuoti tuos 50 proc. Manau, kad tai yra teisinga.
Ir aš visaip bandau skaičiuoti ir DU, kad būtų sąžiningas, ir kaina už paslaugą, kad nebūtų užkelta arba sumažinta.
Dėl to pradžiai sutariame +/-. Po 3 mėnesių pagal sutartį turiu teisę kainą peržiūrėti. Jau tada galiu paskaičiuoti operacijų skaičių, laiką.
Esame ir nusistatę valandinius įkainius įprastinių ir skubių darbų.
Tai negaliu pasakyti, kad apskaitos kainą įvertiname tik dokumentų skaičiumi, sugaištu laiku ar dar kitais kriterijais. Juk yra problematiškų klientų, kuriems vien dėl to kaina yra didesnė.
Kiekvienas atvejis yra individualus, tad neįmanoma taikyti vienos bendros kainos nustatymo sistemos.
Kaip ir su darbo užmokesčiu darbuotojui. Kartais viską sąžiningai padalinti 50/50, o gaunasi, kad įmonė eina į minusą. Ne todėl, kad kainos klientų mažos, ir ne todėl, kad mažai įmonių aptarnauja ar jos sunkios, o todėl, kad tinginė.

Kodėl?

Todėl, kad galvoju, - tai kiek klientų, kokias darbų apimtis reikia turėti, kad galėtum leisti sau planuoti pajamas. Ir ne tik vienam asmeniui, bet kolektyvui, išdiferencijuojant pagal pareigybes.

Planuoti reikia visada.
Esame padarę lenteles, tai reikia tik skaičiukus surašyti ir viskas gražiai sukrenta.

O pas mane toks klausimėlis,skaičuoklėse paslaugų kainos buna parašyta banko išrašas vnt tai ar čia operracijų turi omeny ar lapų skaičių

Manau tai susitarimo reikalas. Ir jei taip sutarėt, tai visai normalu už papildomus darbus gauti atlygį. Kažkodėl kai IT specialistų paprašai papildomų darbų ir tenka už tai mokėti niekas nesistebi.
Beje, savo buhalterinei įmonei sumokame ir už PVM deklaracijos tikslinimą. Sakyčiau irgi logiška.
Tačiau ar įmonės buhalteris gautų tokį papildomą atlygį?

1 operacijos įrašas. Bet vėl gi žiūrint kokia kaina nurodyta.

Būna man toks nedoras momentas, kai skaičiuoklė rodo gražiai, suvedus skaičiukus, o įmonės vadovas vien parašius sumą, net pamažinant 30 ar 50 proc., atsiunčia pranešimą nutraukti sutartį su dideliais piktumais ir gasdinimais, nes pas kitus kainos labai mažos....
Aš irgi darau skaičiavimus ir po to koreguoju pagal sugaištamą laiką ir patiriamas sąnaudas ir taip bandau nusistatyti kainas. Dar bandau įjungti intuiciją. Bet reakcijos šiek tiek gasdina.

O gal galima jūsų skaičiuoklę apžiūrėti?