Nusidėvėijimas grąžinant nupirktą pastatą

Taigis - iš didelio rašto išėjau iš krašto...


Bus grąžinta skola....
D 12XX8 - atstatom nusidevėjimą;
K 54XX - ankstesnių laikotarpių sukaupto nusidevėjimo sąnaudos;

D 48XX - mažinama įmonės skola (neapmokėta dalis už pastatą);
D 27XX - gyventojas grąžina gautus pinigus;
K 12XX0 - turto įsigijimo vertė.

Rezultatas - 2001 metais -nusidevėjimas mažinančios sąnaudos;
- 2002 metais -nusidevėjimas leidžiami atskaitymai;
- 2003 metais -(2001+2002 nusidevėjimas)=54 sąsk. apmokestinamom pajamom.

Va čia tai pritariu Artui. Pirkėjas teisėtai buvo užregistravęs kadastre įsigytus pastatus, kadastro pažymoje įvardintas kaip jų savininkas, tik jo teisės disponuoti tais pastatais buvo apribotos-negalėjo jų parduoti, nes nepilnai apmokėta. Todėl apskaitė balanse, įvedė į eksploataciją, skaičiavo nusidėvėjimą, nekilnojamo turto mokesčius, nuomavo (savo turtą nuomavo, registruotą)-viskas leidžiami atskaitymai.

Abejoju ir tuoj paaiškinsiu kodėl abejoju.
Man juristai aiškino, kad grąžinimas reiškia susitarimo grįžimą į pradinę stadiją - aš iš tavęs nieko negavau, tu man nieko neskolingas. Taigi grąžinimą suprantu kaip sandėrio anuliavimą. Bet jei sandėris anuliuotas, tai ką aš galiu nudėvėt?

Jei nuomavo savo turtą, tai atsisakydamas nuosavybės, turtą arba parduoda, arba dovanoja, bet jokiu būdu ne grąžina. Mano suvokimu, grąžinti įmanoma tik svetimą nuosavybę - tos nuosavybės savininkui.

Taip, čia be teisininkų neapsieisime. Tik manau, kad sandoris anuliuojamas dabar, o ne atbuline data, tas grįžimas į pradinę padėtį yra manau sąlyginis teisinis-užmokesčio grąžinimui nustatyti, tai manau nesudaro prielaidos tvirtinti, kad sandoris neteisėtas ir tuo metu pastatais naudojausi neteisėtai-viskas buvo teisėtai, registruota, niekas nenaikina kadastro pažymų atbuline data ir t.t. Manau reikia viską fiksuoti šios dienos būklei, praeitų laikotarpių sąnaudos neturėtų keistis.
Įdomi šiaip situacija.

Tai kad klausimą teisininkas ir užduoda :)
Pagal logiką - jei aš turtą grąžinu, aš automatiškai pripažįstu, kad jis nėra mano, ar ne taip?

Dėl grąžinimo-ne visada taip Pavyzdys-prekių grąžinimas. Nuosavybė tai jau perėjo pirkėjui, betgi grąžina.

Rezultatas bus tas pats, tik visada daryčiau vadinamojo raudonojo storno įrašo būdu.
D 6xxx (-)
K 12xx8 (-)
Jeigu darau analizę, pats paprasčiausias sužinoti pajamoms yra K 5 klasė, o D 5 klasei darau tik uždarant su 39 pajamų ir sąnaudų suvestine.
Prieš tai minėtas būdas, mano nuomone, truputuką prasilenkia su teorija.

Juk šiuo atveju situacija analogiška lizingui:
(iš įstatymo komentarų)
Jeigu vienetas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, perduoda ilgalaikį turtą kitam ūkio subjektui, šio turto nusidėvėjimo tas vienetas neskaičiuoja. Vadinasi, šiuo atveju galioja ankstesnė tvarka: pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas ilgalaikio turto nuosavybės teisės perėjimas, ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja pagal minėtą sutartį tą turtą naudojantis vienetas (t. y. ilgalaikio turto nuomininkas). Tačiau kai turtą vienetas įsigyja lizingo sutarties, kurioje nenumatytas ilgalaikio turto nuosavybės teisės perėjimas, pagrindu, tokio turto nusidėvėjimo mokesčių tikslais lizingo gavėjas skaičiuoti negali (nors finansinėje apskaitoje lizingo gavėjas tam tikrais atvejais gali skaičiuoti šio turto nusidėvėjimą).

Nuosavybės teisė į pastatą pirkėjui kaip ir neperėjo, nes viskas privalo grįžti į pradinę padėtį.

Aš suprantu taip: jei prekes grąžinu, aš jų nuosavybėje neturėjau. Savo nuosavybės aš negrąžinu, aš ją parduodu.

:) o tu ne ta pati tik is kitos puses parasei:)))

Aš vistiek manau, kad nuosavybės teises į turtą pirkėjas turėjo-jis jas įgijo gavęs tą turtą ir užregistravęs kadastre savo notariškai patvirtintą sutartį. Apmokėjimo atidėjimas ir vėlesnis sutarties nutraukimas nepanaikina jo nuosavybės teisių atgaline data. Kad sutartis iki galo neįvykdyta nereiškia, kad pirkėjas neturėjo nuosavybės teisių, jei jų neturėtų-niekas kadastre to neregistruotų.
Citata iš civilinio kodekso:
4. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.

as irgi pasilieku prie savo varianto. Kad Jus naudojates pastatu, jus skaiciavote nusidevejima. Jus turto verte- likutine verte. Todel darant atvirkstini pirkimui irasa gaunasi skirtumas- tai yra 5 klase.

Jo vakar atsijungiau, šiandien perskaičiau nemažai minčių.

Dėl tos nuosavybės.
Tai sudarius sutartį ji buvo sudaryta iki naujo įsigaliojimo, todėl ją buvo privaloma registuroti Kadastro įmonėje. Nuosavybės teisė pereina tokiu atveju nuo įregistravimo sutarties momemnto.
Ją pirkėjas UAB įregistravo Kadastre ir nuo 2001 06 01 tapo savininku to pastato. Tai, kad jis sumokėti už pastatą turi per 5 metus, nuosavybės teisei neturi jokios reikšmės ir UAB jau nuo 2001 06 01 yra teisėtas savininkas ir jei norėjo galėjo tą pastatą ir parduoti bet kam (net neatsižvelgiant, kad dar už jį neišsimokėjo). Čia ne pirkimas išsimokėtinai.
Toliau naudojosi teisėtai ilgiau kaip dvejus metus, jį nuomojo gaudavo iš nuomos pajamų.
2003 07 01 nešgali toliau už pastatą mokėti gyventojui.
Todėl gyventojas gali nutraukti sutartį ir tokiu atveju UAB grąžina pastatą gyventojui, o šis grąžina pinigus UAB (LR 6.222 str.). Gyventojui pastato grąžinimo diena yra ne 2001 06 01, bet normali tarkim šiandiena - 2003 12 03. Pinigų taip pat.
Tai tokia situacija teisiškai. Dėl to problemos nėra.
O iš tikrųjų, negi neesate susidūrę su paprastaomis prekėmis ir jų grąžinimu.
Tarkim. Nusipirkot įrengimus, jiems paskaičiavot nusidėvėjimą
Išaiškėjo, kad jie neatitinka reikalavimų ir juos grąžinate, o Jums grąžina pinigus.
Ką darote su nusidėvėjimu? ir kur PM įstatyme reglamentuojamas prekių grąžinimas?

Paskaičius , gali susidaryt įspūdis, kad grąžinimo operacija Lietuvoje beveik neegzistuoja. Numatyta mokesčio grąžinimo atvejai ir prekių grąžinimo operacijos dokumentavimas. Ir viskas, daugiau apie grąžinimus nė žodžio.
Iš teisinės pusės situacija aiški, iš mokestinės - nedrįsčiau traukti į leidžiamus atskaitymus grąžinto pastato nusidėvėjimo, neturėdama raštiško VMI patvirtinimo, kad šis nusidėvėjimas yra leistini atskaitymai. Nes išėjus kitokiam išaiškinimui, įmonei šitoks neapibrėžtumas gali gerai pakainuot :(
Jei turtas būtų parduodamas, situacija be ginčų, bet kai grąžinama...

Aš tai manau, kad čia galima išvesti analogiją su IT nurašymu, kai jis nebetinka naudojimui-patį turtą nurašome, uždarome sukaupto nusidėvėjimo sąskaitą, bet nuo to eksploatacijos metu skaičiuotas nusidėvėjimas netampa neleidžiamais atskaitymais, jei tas IT dirbo ir uždirbo pajamas.

Nieko_sau - išvada Jūsų

na man cia jau gaunasi tuscias burbulas ir dar bandymas ji pusti. Na man tai viskas aisku - turi nuosavybeje pastata. Naudoji ji. Skaiciuoji nusidevejima. Turi pastato likutine verte. Jei ji grazini - atvirkstine operacija pirkimui ir kadangi pas tave pastatas jau ne isigyjimo vertes, o likutines, tai skirtumas yra tavo pajamos. Nusidevejimas kaip ir anuliuojasi. Jei sektum visas operacijas - viskas anuliuojasi:)

na net man neaisku- kas jums neaisku:))
ar as neteisingai galvoju?

Sutinku su astulka. Jei teisiškai pastatas buvo jų nuosavybė, uždirbo pajamas, tai nusidėvėjimas - leidžiami atskaitymai ir nieko tikslinti nereikia. Grąžintų pinigų perviršis - tikrai UAB pajamos (apmokestinamos PM ir kelių mokesčiu). Galutiniame rezultate viskas užsidaro, tik atskiruose laikotarpiuose nusėda sąnaudos ir pajamos.
Nuo pardavimo operacijos skiriasi tik tuo, kad pastato verte dengiama neišmokėta skola ir nereikia turto vertintojų rinkos kainai.

Dar paklausiu

Jeigu mano situacijoje, praėjus dviem metams šalys susitartų sumažinti patalpų kainą, t,y, nuo 1 000 000 Lt ji sumažėja iki 800 000 Lt.
Kaip tokiu atveju su jau paskaičiuotu nusidėvėjimu?
Ar papraščiausiai sumažinus kainą likusią nenudėvėtą sumą paskirstai lygiom dalim likusiam laikotarpiui?
PVZ.
1 000 000 Lt - įsigijimo kaina. Nudėvėjimo laikotarpis 15 metu
per dveju metus nudevejo 133333 Lt
Dabar susitarė kad kaina 800 000 Lt
Kas toliau?

O argi galima grąžinant mažinti sandėrio sumą?