VAS-1

Sveiki, gal kas jau dalyvavot seminare apie pakitimus dėl ? Įdomu, ar verta apsilankyti, ar geriau savarankiškai studijuot ir bandyt perprast, kas gi keisis?

Pradžiai bandžiau pati pasižiūrėti ir iškart užkliuvo 1-asis standartas:

"Tarpusavio užskaita

56. Turtas ir įsipareigojimai negali būti tarpusavyje užskaitomi, nebent tai numatyta kitame verslo apskaitos standarte."

Ar tai reiškia, kad negalima sudengti 240 ir 450 sąskaitų? O gal ir iki šiol negalima buvo? Bet, kiek žinau, ne aš viena taip dariau, kitos firmos neretai buvo iniciatorėmis... O galų gale, kaipgi tada apskaityti pagal banerinių (natūrinių) mainų sutartis įvykusias operacijas?

(Dabar p.41)

Manau, kad čia kalbama apie atskirų balanso straipsnių užskaitymą (sudengimą). Jei yra tarpusavio skolos užskaitymo aktas, tai prilyginama apmokėjimui (viena iš apmokėjimo formų.

Taip - ir aš taip galvoju, kad kalbama apie balanso straipsnių sudengimą. Nors kol nėra komentarų, taikyti beprasmiška, galima prisivelti velniukų.
Pvz., - nuostolių dengimas akcininkų įnašais. Pagal dar patvirtinti.

[quote=Loreta]Taip - ir aš taip galvoju, kad kalbama apie balanso straipsnių sudengimą. Nors kol nėra komentarų, taikyti beprasmiška, galima prisivelti velniukų.
Pvz., - nuostolių dengimas akcininkų įnašais. Pagal

Loreta, kurioje vietoje -1 parašyta,kad negalima nuostolio dengti įnašais - neradau...

Buvau penktadienį Pačiolio seminare. Kalčinskas dėstė pirmąją dalį apie visus tuos standartus. Medžiagoje pateikta didžiausia lentelė, ką daryti su tom sąskaitom, kurių nebelieka naujajame plane. Darbelio bus gražaus...

Metodinėse rekomendacijoje aiškinama taip:
Finansinėse ataskaitose atlikus tarpusavio užskaitą (išskyrus atvejus, kai tarpusavio užskaita parodo sandorio ar įvykio esmę) vartotojams sunkiau suvokti vykdomus sandorius bei įvertinti būsimus įmonės pinigų srautus. Todėl turtas ir įsipareigojimai neturi būti užskaitomi tarpusavyje, nebent tai numatyta kitame verslo apskaitos standarte.
Pavyzdys:
Įmonės gautinos sumos yra 1 mln, o įsipareigojimai -0,5 mln. Užskaičius įsipareigojimus gautomis sumomis balanse būtų parodyta, jog įmonės gautinos sumos yra 0,5 mln ir įmonė neturi jokių įsipareigojimų. Taip būtų pateikiama klaidinanti vartotojus informacija, nes įsipareigojimus ateityje teks padengti naudojant įmonėsekonominius išteklius ar paskolą, suderinti pinigų srautus ir pan.

O gal kas žino, gal yra paskelbti tie metodiniai nurodymai internete? Kas duos tokius pinigus nusipirkti

[quote=Ekfin]
Loreta, kurioje vietoje
Tai konkrečiai nieko neparašyta - kalbu apie balanso straipsnių dengimą vienų kitais.

Nidai:
Taip, sutinku - kam gali šauti į galvą balanse 240 dengti su 450?... Bet jei padaroma užskaita atskirai su kiekviena konkrečia įmone ir dokumentuojama aktais? Juk tai atsiskaitymo forma, gal net barteris.

Tai kas nors darote užskaitas(aktais) su konkrečiomis įmonėmis?

Aš darau - kas čia nuostabaus? Būna netgi trišalių skolos užskaitymo aktų.

Ir mes darome - ir labai dažnai. Manau, kad - 1 šiuo klausimu rašoma apie sudengimą pačiame balanse, o ne atsiskaitymuose. Post factum (atlikus sudengimą tarpusavio užskaitymuose) pakinta patys įsipareigojimai ir balansą jie pasiekia jau galutinio rezultato pavidale. Juk sudengimai atliekami pagal sutartis ar tarpusavio užskaitymo aktus. Nemanau, kad tai bus uždrausta.

Ir aš taip pat darau remdamasi suderinimo aktais.

Įsivaizduok, Ekfin, esu mačiusi, kam šaudavo į galvą... sudengti balanso straipsnius. Ir dar sugebėdavo įrodyti, kad būtent po tokių "operacijų" balansas atspindi REALIĄ PADĖTĮ Bet tai buvo jau gana seniai.
O tarpusavio užskaitymų aktų tai tikrai neliečia. Suvaikščiojus pirmyn-atgal pinigėliams, rezultatas juk būtų tas pats.

Pakeliu tema - reikia Ideju ir variantu su DISKONTAVIMU su realiais skaičiais ir perskaičiavimais jei galima.

Turime tokia situaciją:
"dabartinė vertė – įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas dabartine diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurią, kaip tikimasi, turtas turėtų uždirbti ateityje normaliomis verslo sąlygomis. Įsipareigojimai įvertinami diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurios prireiks įsipareigojimams įvykdyti normaliomis verslo sąlygomis."

Pajamų dydis:
... įmonė gali teikti beprocentį kreditą pirkėjui .......Jeigu toks susitarimas laikomas finansavimo sandoriu, tuomet tikroji mokėjimo vertė nustatoma diskontuojant visas ateityje gautinas sumas pagal sąlyginę palūkanų normą.

Sąnaudų dydis
Sąnaudos turi būti patikimai įvertintos tikrąja verte..............tam tikrais atvejais tikroji vertė nustatoma kitaip (pavyzdžiui, prekes perkant skolon, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis be palūkanų). Tokiu atveju sąnaudų tikroji vertė apskaičiuojama diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma. Skirtumas turi būti pripažįstamas finansinės veiklos sąnaudomis.

Turto vertė
Jei turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą. Skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis visą išsimokėjimo laikotarpį.

Toks jausmas, kad mes nieko nedarysime o tik diskontuosime vertes.

Taigi pasiūlykite kaip tur būti apskaičiuojama dabartinė ar diskontota vertė ar naudoti formulę:

DV= BV/ (1+r) laipsnyje t
^t
Ir vėl tada prasideda nesamonė kur paimti ar kaip apskaičiuoti rinkos palūkanų normą ? Čia kažkais panašaus į rinkos kainą, na bet aišku geresnis variantas.

Įmetu pavyzdį iš seminaro:
Pvz. įmonė įsigijo automobilį išsimokėtinai už 60000,00 Lt, mok. terminas-15 mėn.. mokama lygiomis dalimis po 12000,00 kas ketvirtį. Rinkos metinė palūkanų norma -5 procentai.
Įsigijimo savikaina:
12000Lt/(1+0,05x3/12)1 laipsniu+12000Lt/(1+0,05x3/12)2 laipsniu+12000Lt/(1+0,05x3/12)3 laipsniu+ 12000Lt/(1+0,05x3/12)4 laipsniu+12000Lt/(1+0,05x3/12)5 laipsniu=57814.00 Lt

Apskaitoje fiksuojame įsigijimo vertę 57814,00 Lt

I ketv. palūkanos 57814Lt+0,05x3/12=723.00 Lt
II ketv. 57814-11277 (išeliminuojamas I ketv. vertės dengimas)+0.05x3/12= ir t.t.

Čia vadinasi Dalia grižo iš kursų
Tai su pirma dalim viskas aišku. Formule tinka.

[quote:ea2903c027]
I ketv. palūkanos 57814Lt+0,05x3/12=723.00 Lt
II ketv. 57814-11277 (išeliminuojamas I ketv. vertės dengimas)+0.05x3/12= ir t.t.[/quote]
Dabar papasakok kur pamiršai skliaustą o gal ženklas ne tas skaičiavimose todėl kad
57814Lt+0,05x3/12 tikrai nelygu 723.

Bet kaip matau vargo bus.

Yra geras pavyzdys dėl diskontavimo Mokesčių srauto paruoštoje medžia-
goje - praeitais metais seminarai- skaitė Ramunė Budrionytė.

Daba dėl to ar dažnai diskontuosime - priklauso nuo įmonės , nors manau nelabai dažnai. Operacijos, kurios pavardintos tikrai vyksta nedažnai.

Kitas dalykas - palūkanos. Mano nuomonė - orentuotis į VILIBOR.Mėn. pabaigai visada yra konkretus, keturių skaičių po kablelio tikslumu,
dydis.

Ačiū Artai pabandysim paieškoti.
Dėl to kad ne taip jau dažnai darysi tai tikriausiai sutiksiu - bet blogiausia tai kad nesureaguosi kada diskontuoti tikria reikės.

Realus pvz. turiu lizinga - ten nustatytos palukanos - aš traktuoju kad jos jei ir skiriasi nuo rinkos palūkanų - tai nereikšmingai - todėl jokio diskontavimo nedarau.

Ženklas ne tas- ne pliusas, daugyba turi būti
Ir sekančio ketvirčio tas pats.
I ketv.57814x0.05x3/12=723.00 Lt
II ketv.
12000-723(išeliminuojame palūkanas)=11277.00Lt
(57814-11277)x0.05x3/12=

Kam sukt galvą dėl lizingo??? Aiškiai parašyta, išsimokėjimas virš 12 mėn. ir kai palūkanos NEIŠSKIRTOS.
P.S. Čia tas pats pavyzdys, apie kurį rašė Artas.