Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,
Nesvarstydami kodėl ir kam,
Jeigu šis pasaulis kam priklauso,
Tai pirmiausia, žinoma, vaikams.
Mes gi esam tie, kurie jų laukia,
Laukdavo ir lauks visais laikais.
Tik su jais mes jaučiamės suaugę,
O vieni mes irgi kaip vaikai.
(Just. Marcinkevičius)
Tomuk, su pačia nuostabiausia švente