Pakalbam apie etiketa darbe?

Pratęsiam:).
Neseniai perskaičiau vieną posakį: Bendradarbių blogi įpročiai erzina tik neturinčius darbo - mažai darbo turinčius.
Citata nėra tiksli, bet esmė tokia.
DABAR visiškai rimtai galiu tam pritarti, tikrai. Daugiau dirbkite ir kaimynas galės ką tik nori daryti su savo nagais, ragais ir kitomis galūnėmis - Jums tai tikrai netrukdys:).

Paskaičiau Jūsų atsiliepimus apie savo bendradarbius ir pašiurpau.
Mes labai korektiškai tokius dalykus išsprendėm. Vieno jaunuolio pečiai visada būdavo nusėti pleiskanomis, plaukai riebaluoti. Ir ką gi gimtadienio proga padovanojom šampūną nuo pleiskanų su visais patarimais, kaip ta bėda atsikratyti. Padėjo. Kitas - skleisdavo "vyrišką" kvapą. Dovanų gavo muilą ir dezodorantą. Irgi padėjo. Todėl, manau, kad vietoj to, kad pasakotume visiems apie nevalas savo bendradarbius, sugalvokime kaip jiems apie tai pasakyti. Dovanėlių būdas, bent pas mus, pasiteisno.
Ir dar reiktų pagalvoti ir apie save - gal mes irgi darom kažką tokio, kas dirgina dirbančius su mumis. Turbūt nenorėtume, kad apie tai visiems pasakotų, o kažkokia užuomina arba tiesiai mums pasakytų.

Na jau, Estella, gyvenime nepatikėsiu, kad DAUG darbo užblokuoja žmogaus uoslę (nebent dirbama su dujokauke ) ar kitus jutimus

Tikrai kai yra blogas kvapas tai erzina ir gali turėti daug darbo , bet kvapą vistiek jausi. Daug teko dirbti kai ir čepsėjo, ir smirdėjo, todėl pati visada paklausiu ar nėra blogo kvapo iš burnos, ar taip nesmirdu, aišku neklausiu pas direktorių, bet pas bendradarbę su kuria geriausiai bendraujame, todėl kad kartais namuose laikau šunį , bijau kad neįsigertų kvapas, vienu žodžiu seku save nes žinau ką reiškia dirbti su smirdaliais.

Smirdaliai yra prastai.
Bet yra ir kitų žmogaus ydų.
Va, sėdim su vienu tipu: neleidžia kalbėti, neleidžia vaikščioti (kulnai jam per ausis barška), neleidžia nosies išsipūsti - jam viskas negerai...
Stypini ant pirštų galų į koridarių net telefonu kalbėti...

Na, nuo kvapo, aišku, nepaslėpsi, man pasisekė šiuo atžvilgiu, bet kitko tikrai visai nepastebi, jei daug dirbi:).

Oho! Tiesiog - despotas!
O klaviatūros barškėjimas jam netrukdo?

Penelope, o kodėl taikotės prie kvailų užgaidų?
O gal Jūsų kulniukai "pakaustyti", o ir telefonu be proto čiulbate?
O klaviatūrą barškinate priklijuotais nagučiais?
O gal žmogui tiesiog patinkate, tik nedrįsta apie tai pasakyt, tai ir kabinasi

Čia turbūt direktorius Man uždrausta net savo mobiliu kalbėtis. Kai iš nustebimo išpūčiau akis (ar kokie darbai nepadaryti dėl to, kad šneku telefonu), šefui beliko pasiteisinti "nu, aš nieko nesakau, tu dirbi gerai, daug, padarai viską ir dar daugiau, aš patenkintas, bet dėl DARBO DRAUSMĖS" Pasijutau taip, lyg liežuviu malčiau nuo ryto iki vakaro ir pertrauką daryčiau tik dėl to, kad galėčiau pavalgyti Galų gale ir pareigos tokios, kad verčia su žmonėm bendrauti - tai aš skambinu konsultuotis, tai man paskambina ko nors paklausti.........Pasirodo, NEVALIA Visada viską darau atvirai, nemėgstu slėptis, bet dabar, kai tik šefas ku nors išvažiuoja su reikalais, aš, tikra to žodžio prasme "kybau" ant laido, ir pliurpiu su visom draugėm iš eilės apie nieką. Taip keršyju direktoriui

Jūs turbūt nepaprastai kantri, jei darbinės smulkmenos neišmuša jūsų iš vėžių.
Prisiminiau, kaip draugės sesuo, turinti pakankamą humorą jausmą, užimanti atsakingas aukštas pareigas, pasakojo, kaip ją nervuoja kolegė, ištisas dienas graužianti obuolius. Nuskambėjo tokia frazė "aš ją pasmaugt galėčiau, kai išgirstu, kaip ji suleidžia dantis į obuolį...."

Dirbu su administratore... Kai vadovas skiria užduotis mums abiems ji gražiai linkčioja galva, šypsosi iki ausų. Bet tik vadovui išėjus, pasako tai ne jos darbas ir neturi ką su manim kalbėti. Aš savo dalį padarau, pateikiu vadovui ir pasakau, kad ji savo dalies nepadarė... Vadovas ant jos, ji ant manęs, kad aš jos nepamokiau kaip padaryti, nes ji ne buhalterė... Kelionės lapo, matai nemoka supildyti...

prisijuokau, kai buvo kalba apie smirdalius. Šakės, kad dar būna tokių žmonių su kvapais, juk dabar kosmetikos, švaros priemonių, burnos higienos prekių į valias. Man pasisekė, aš kabinete sėdžiu viena.

Mano šefas super kultūringas: su klientais kalba nasruose dantų krapštuką įsikandęs arba atsiriaugėja net nesukriuksėdamas "atsiprašau". Gimtadienio proga ruošiamės padovanoti A.Lydekos etiketo knygą.
Valytojai dovanosim dėžutę muilo, kad nesmirdėtų ...
Neįmanoma dirbti kai ji administracines patalpas tvarko

Vaikštau aš bekulniais (žiemą pajūry su kulnais -nesamonė), o telefonu jei kalbu - tai daugiausiai darbo reikalais... Mano yda, kuri užkliuvo jam tiesiogiai - alerginė nosis.
Ir klaviatūros barškėjimas trukdo, bet kažkaip aš daugiau pele dirbu... Įpratau...
O jei patinku ...
Tai tada visas kabinetas jam patinka, nes "stato ant ausyčių" ne mane vieną...

Taip, kiek žmonių, tiek asmenybių. Visi su kažkokiais trūkumais ir privalumais. gaila, kad žmogės nelinkę suprasti savo ydų. Aš už tai, kad reikia jiems pasakyti, ar kažkaip kitaip taktiškai (jei labai įsižeidžiantys) paaiškinti, kad jų tam tikras elgesys varo iš pusiausvyros kitus. Negi nesuprastų?
Šiuo atveju man pasisekė, taktiškos dovanėlės davė savo rezultatą. Tiesa, buvom jau susiruošę vienam nupirkti dantų šepetuką su dantų pasta, bet užteko žodinio užsiminimo apie būsimą dovaną.
Pamėginkit - tikrai veiksminga priemonė

Tipo - ausų kamščius padovanoti?

Oi, mes jau šnekėjomės ir (visi susėdę draugiškai ir t.t.) ir ne vieną kartą... be šansų...
Yra žmogus, kuris uždeda savo ranką ant kolektyvo ir viskas...
Toks gyvenimas...

[quote="penelope"]
Reikia kolektyviai bandyti ją nuimti

Penelope, turbūt jūsų šefas iš tos kategorijos šokėjų, kuriems kaip kas maišo... Kažkada ir mūsiškis taip kabinėdavosi... kartą neištvėriau ir drėbiau frazę apie šokėjus...nurimo

Viskas apie mano šefą ir valytoją.

Ar žinot nuo ko alergija?
Gal, sakau, tas bendradarbis skleidžia kokias žiedadulkes ar tiesiog dulkes?