P.Gylys: protingi žmonės į valdžią neina
www.delfi.lt/news/daily/lithuania/pgylys-pr...
Matau, kad dalis žmonių suvokė, jog juokauti rinkimuose negalima. Tie mūsų išrinkti linksmuoliai valstybės valdymo neišmano ir vis tiek nesimoko. Kadaise jau būdamas profesorius nuėjau į politiką ir supratau, koks sudėtingas yra valstybės valdymas, kaip man trūksta politinių žinių, kad reikia labai daug mokytis. O jie linksmai leidžia laiką, šoka ir faktiškai tyčiojasi iš valstybės, kuriai prisiekė tarnauti.
- Ar mes investuojame į ateitį? Kokios, Jūsų manymu, galėtų būti investicijos?
- Viena dabartinių visuomenės bėdų yra ta, kad mes ateities nevertiname – mes ją nuvertiname ir į ją neinvestuojame. Ateitis yra nuvertinta remiantis metodologiniu individualizmu – na kaip nors, rinka viską išspręs... O iš tikrųjų protingi žmonės ateitį bando numatyti ir pagal galimybes formuoti. Suprantama, kad gyvenimas yra galingesnis negu prognozės. Bet atspėti kryptį, kuria linkme pasaulis juda – būtina.
Ką reiškia investavimas į ateitį? Tai investavimas į tvarią ekonominę plėtrą, į subalansuotą plėtrą. Mes gi iš esmės nekalbame apie balanso strategiją.
Kas bus, jeigu gyventojų skaičius mažės tokiais tempais kaip dabar? Mes leidžiame išvažiuoti darbingiems, protingiems, išsilavinusiems žmonėms, jaunimui – ir nieko nedarome. Gerai, kad išvažiuoja mokytis, bet bėda ta, kad lietuvių, skirtingai, tarkim, nuo švedų, grįš daug mažesnis procentas. Iš dalies dėl to, kad mes čia nesukuriame kokybiškos visuomeninės ir ekonominės erdvės, karjeros, atlygio, socialinių garantijų. Mums visi tie dalykai nesvarbūs, svarbu, kad rinka veiktų laisvai. O tai yra fundamentalizmas ir fatalizmas. Toks mąstymas prisideda prie mūsų visuomenės degradacijos. Mes nesuprantame, kad investicija į mokyklą – investicija į ateitį. Į ateities ekonomiką investuojama ir tada, kai rūpinamasi sveikatos apsauga, mokslu, kultūra, socialinėmis garantijomis. Visa tai sudaro prielaidas, kad žmonės čia grįžtų.
Dar Lietuvoje nėra taip tragiškai blogai. Daug ką galima pristabdyti ir išlaikyti krizės metu.
- Ar matote vilties spindulėlį?
- Taip, matau.
Žmonės turi tokią savybę – kai jiems blogai, jie pradeda mąstyti, darosi protingesni, ieško realių išeičių. Jaučiu tai. Ir tai teikia optimizmo.