ginttarr rašė: Visų pirma, Eurovizijos dainų konkursą reikia pervadinti į Eurovizijos dainų, šokių ir kitokių atrakcijų konkursą (ir pagal straipsnį "Omni.lt" - į "Balkanovizijos" konkursą). Daina kaip pats muzikinis kūrinys yra - kompozicija, aranžuotė, instrumentuotė, tekstas, ir pagaliau pats "išpildymas" - atlikėjo vokaliniai sugėbėjimai ir dainavimo technika. Tačiau "vienišas" atlikėjas be šokių grupės, efektingos choreografijos neturi šansų būti gerai įvertintas. Dalis prodiuserių ir atlikėjų tam skiria ypač didelį dėmesį ir taip kompensuoja silpnas pačios dainos ir vokalo vietas. Pridėjus cirko elementų, gauname puikų šou reginį - efektingas šokis su šviesos efektais, o pati daina jau teatlieka foninį vaidmenį. Konkursas yra regimasis vaizdinys, tad nieko nuostabaus, kad toks šou pelno žymiai daugiau simpatijų, negu "vienišo" atlikėjo pasirodymas. Išklausykite konkurso dainų iš CD, nematydami vaizdo klipų - įsitikinsite, kad finalininkai neverti tokių aukštų vietų - ypač Vengrijos atstovų pasirodymas, šokiai buvo n kartų geresni ir už pačią dainą, ir už jos atlikimą.
Pernai užduotas Ruslanos sėkmės receptas šiemet dar populiarus - Moldovos, Rumunijos, Vengrijos ir kt. dainos - ethnic stilius sumaišytas su šiandienos šokių muzika. Tiesa, pernai Ruslanos daina tikrai "vežė", šiemetinės - tik bandymai atkartoti. Lietuviai čia neturi šansų, mūsų liaudies dainos liūdnos, "ugninių šokių" neįžiebsim. Žinoma, buvo Aistės Smilgevičiūtės daina tautiniais motyvais, o ypač pačios Aistės vokalas faktiškai neturėjo lygių tų metų konkurse, deja, tai liko neįvertinta.
Kažin šiemet ar galėjo tikėtis geresnės sėkmės ir "Saulės kliošas", jų acidjazz, urban, funky būtų likęs neįvertintas ir nesuprastas. Prisiminkime, kaip novatoriškai atrodė "Skamp", deja, ir jie negalėjo pergalėti eurodisko muzikos stiliaus, kuris tais metais buvo pagrindinis vertinimo kriterijus.
Mano nuomone, pats konkursas irgi stokoja demokratijos, labiau panašus į sporto varžybas - su vietų paskirstymu. Paprastai, meno konkursuose yra nugalėtojas - laureatas, po to prizininkai - diplomantai, toliau jokios vietos neskirstomos, netapę laureatais ir diplomantais nėra taip žeminami kaip Eurovizijos konkurse. O jazz festivaliuose, iš viso laisva valia - visi atlikėjai randa savo sceną ir klausytoją, publika išrenka savo mėgstamiausią atlikėją, tačiau nė vienas atlikėjas nėra "numeruojamas" ar "reitinguojamas".
Ir ar verta liūdėti dėl vienkartinės nesėkmės, ir ar verta džiūgauti dėl vienkartinės sėkmės? Žinome, kad Eurovizijos konkursą vieną kartą laimėjo grupė, kuri ir šiandien nepamiršta, ir kurios kūrybinį potencialią ir pop-šlovę kažin ar kam pavyks pakartoti. Visi kiti laimėtojai - vienadienės plaštakės.
Pasaulyje daug geros muzikos, tik nevisada ją galime girdėti.
Let's feel the real music.
va va..taip ir buna..