Mažytis patikrinimas

Aciukas

Balanse,
mes pagal akcininko nutarimą patikrinome darbuotojo sąskaitas už telefoninius pokalbius ir radome, kad kas mėnesį jis suvarydavo po 300-400 Lt melodijoms, žinutėms nedarbo metu ir t.t. Nu paėmėm ir išskaičiavome tas sumas iš jo atlyginimo. Jis atėjo peržiūrėjo....., nu o už mėnesio susilaukėme skambučio iš darbo inspekcijos.
Tai dabar idomu kaip mes jo teises pažeidėme. Negi bet koks darbuotojas gali šnekėti dieną ir naktį telefonu be jokių apribojimų?

Aišku, kad Jūs pažeidėt darbo Kodeksą, nes 224 str. nurodo kokiais atvejais galimi išskaitymai iš atlyginimo.

Dėl telefoninių pokalbių, tai Jūs parašykite įsakymą ar tvarką dėl telefoninių sąskaitų apmokėjimo, t.y. ar kažkokią konkrečiai sumą apmokate ar tikrinate kiek kalbėta darbo reikalais ir tik tą sumą apmokate. Su šiuo įskymu pasirašytinai reikia supažindinti darbuotojus.
Norint išskaityti iš darbo užmokesčio tai yra atitinkamas DK straipsnis ir man atrodo kad negalite išskaityti daugiau nei 25 procentus DU.

Tai tu manai, kad tikrinti pokalbius galima tik įspėjus darbuotojus?
O kas jeigu toks patikrinimas daromas netikėtai?
Nejaugi be tokio įsakymo visi gali šnekėti kas kiek nori?
Tuo labiau, kad išrašuose ryškiai matosi, kad tai nebuvo pokalbiai darbo reikalais.
O darbo inspekcija ateina todėl, ir tik todėl, kad tas darbuotojas ten turi pažistamą inspektorę.

Gerbiama Balanse, tai visiškas absurdas, kad kas nori turi teisę liesti darbuotojo atlyginimą. Cituoju DK; 224 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai

1. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais.

2. Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu:

1) grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;

2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.

3. Negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.
Visais kitais atvejais darbuotojas gali reikalautis savo atlyginimo + delspinigių už sulaikymo laiką. Išeitį aš matau vieną - įsakymu nustatyti kiek galima prakalbėti per mėnesį, supažindinti darbuotojus pasirašytinai ir konkrečiai nurodyti iki kokios dienos įnešti viršytą sumą į kasą. Va, po to galėsit tik bausti už įsakymo nevykdymą.

Dabar jau negalėsime gauti to darbuotojo parašo.

"2. Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu:
atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei.
Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;"
Labai dėkoju už pastebėjimus, bet išskaitas "proto ribose" remiantis DK daryti galima, ar aš ne taip suprantu?

Koks čia DK str. cituojamas?

Jūsų pačio (s) pacituotas 224 str.

Čia geras
Nedaskaičiau iki galo

Viskas gerai, labai daug man padėjote tuo 224 str., nes būtent jo man ir reikėjo.

Vėl klausymas
Sąskaitas už pokalbius tikrinome už 4 mėnesius
Nu ir pvz
už sausį išskaičiuota 200 Lt
vasaris 100 Lt
kovas 200 Lt
balandis 100 Lt

Visus 600 Lt išskaičiavome iš paskutinio atlyginimo, ir išmokėjome darbuotojui tik algos likutį.
Dabar Jus minėjote apie 25%. Nuo kokios sumos tą procentą skaičiuoti. Ar nuo paskutinio mėnesio atlyginimo kartu su kompensaciją už nepanaudotas atostogas, ar nuo to mėnesio už kurį išskaičiuojame?
Nežinau ar pakankamai aiškiai paklausiau?

DK 225 str.
1. Kiekvieną kartą išmokant darbo užmokestį, bendras visų išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų (...) išmokėtino darbo užmokesčio.
Tai mano manymu ir supratimu galima skaičiuoti 20 proc. nuo paskutinio DU kartu su kompensacijomis.
Šiaip iš mano asmeninių pastebėjimų, tai darbo inspekcijos specialistai nelabai moka ir supranta darbo užmokesčio skaičiavimo subtilybes. Jie tik pasako, kad reikia bet per daug į skaičiavimus nesigilina.

Na aš vėl cituoju: 225 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimas

1. Kiekvieną kartą išmokant darbo užmokestį, bendras visų išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, o išieškant sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytos žalos atlyginimą ir tyčiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą - penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.

Niekur neskaičiau apie 25proc.

Ar pokalbiai firmos telefonu asmeniniais tikslais gali būti tyčinė veikla?

Na, jei Jūs perspėjote darbuotoją, duodami pasirašyti įsakyme apie telefonų naudojimą tik firmos reikalais ar pan., o jis skambinėjo savo reikalais, tai galima laikyti, kad tai darbuotojo savivaliavimas.

Aš tai galvoju, kad turėtų būti kažkokia vidaus tvarka ar taisyklės, kurioje ir būtų numatyta tie telefoniniai pokalbiai.
Galima dar sustatyti aktus, kad padaryta žala įmonei ir taip konstatuoti faktą. bet su tuo aktu taip pat turi būti supažindintas žmogus ir jis turėtų rašyti pasiaiškinimus.

Tai jeigu darbuotojo parašo neturėjome, tai tada negalėjome ir išskaičiuoti?
Gerai, o jeigu situacija būtų tokia: tas asmuo iš kurio išskaičiavome yra firmos direktorius, kuris yra pavaldus akcininkui užsieniečiui.
Yra akcininko nutarymas, sprendimas ar dar kazkoks dokumentas, kuriame direktoriui pavesta kontroliuoti telefoninius pokalbius nu ir pvz. tas direktorius dar privalo su šiuo nutarymu supažindinti kitus darbuotojus.
Nu ir už kelių mėnesių paaiškėjo, jog dirikas nevykdė nurodymu ir pats juos pažeidinėjo. Tada nuspresta iš jo algos išskaičiuoti sumas sunaudotas asmeniniams tikslams.
Ką manote apie tokią situaciją?

Išsakykite savo nuomonę, please