Skaičiau, skaičiau, net akys apraibo.. nutariau ir aš pasidalinti savo patirtimi dėl algų ir dėl vadovų - šiaip asmeniškai nesu baigusi buhalterijos, tačiau jau 5 metai dirbu šioje srityje. Žinau, kad tikrai daug ko nežinau, daug dėl ko abejoju - bet aš labai stengiuosi - daug skaitau (ypač
tax.lt forumus), konsultuojuosi su labiau patyrusiom draugėm - aišku visko žinoti negali ir kartais tiesiog pavydas suima,kai paskaitai forumo dalyvių kalbas ir atsakymus - pagalvoju- bleka muka, matyt man reikia eit dirbt kokia vadybininke - juk nieko neišmanau...
Dirbu keliuose darbuose - tiesą sakant, labai norėtųsi dirbti viename, bet kad uždirbtum tiek, kad nereiktų kaip dabar bėgioti po visą pasaulį su poperukais... deja deja... Pirmame savo darbe tikrai gerai papuoliau - mokėjo tikrai normaliai, darbo mažai, labai gerbė ir mylėjo... na dirbdavau pusę dienos, po to laisva - tai nutariau pasiieškoti ko tais papildomo, kad neprarasti kaip sakoma ugnelės.. radau... prieš tai buvusi gaudavo 400 litų, bet ji ateidavo du kartus į mėnesį, atspausdindavo tom dienom krūvą pavedimų ir pateikdavo skolas, išsinešdavo maišą popierių ir pranykdavo... įmonė prekybinė, apyvarta vidutiniškai į mėn. 35-60tūks.lt, prekių gyva galybė - jokios absoliučiai inv. - nieko. Tai kai atėjau aš, padirbau gerą mėnesį, o po to atėjau ir pasakiau - na žinote, jei nori,kad ir aš ateičiau kartą į mėnesį, susikraučiau popierius ir pasiimčiau algą - tai tada gerai, bet jei nori,kad būtų normali apskaita - aš už 400 nedirbsiu. Pūtėsi, pūtėsi, tai sako argumentuok. Na aš jam viską populiariai paaiškinau, sudėliojau į lentynėles kaip sakant - suprato, bet pateikė ir savo argumentų - tipo įmonė plečiasi, kol kas aš negaliu mokėti itin didelės algos, pati matai kokia situacija - JUK TU BUHALTERĖ- bet pradžiai sutarėm 750. Na gerai, eina metai, kainos kyla, viskas brangsta - darbo daugėja, apyvartos didėja - alga kažkodėl tai ne... vėl sėdom kalbėtis - o aš tuo momentu dar susiradau kelias firmeles, kur tikrai nebuvo daug darbelio - žodžiu spėdavau. O svarbiausia, kad jaučiu, kad aš jam tikrai daugiau negu paprasta buhalterė, kuri sudėlioja debetus su kreditais - jis su manim ir pasitaria, paplanuojam kaip ir ką toliau daryti - būtų sunku jei išeičiau. Tai va, biškį nuklydau - sėdom vėl šnekėt - na sakau, tai gal jau metas algą gauti didesnę - sako aš tikrai suprantu, kad reikėtų tau mokėti kaip minimum 1500, iki metų galo tavo alga tikrai bus tokia. Aš pagalvojau - na va visai neblogai, galima vienos įmonės atsisakyti ir daugiau laiko skirti šitai. deja deja... šiandien kelinta diena? ogi gruodžio 18, o alga kaip buvo taip ir liko tokia pati - net nebežinau, gal spjaut į viską ir eit kitur - tuo labiau,kad kviečia, alia kokie tais sentimentai groja ir negaliu apsispręsti.
p.s. o gal kas norit pasidalinti patirtimi - geriau dirbti pas pažįstamą(netgi kai kuriais atvejais ir draugą - ar vyro, ar draugo draugą,ar klasioką) - ar visdėlto geriau pas visiškai svetimą?
Atleiskit už tiek daug teksto - įsijaučiau
gero savaitgaliaus.