Nebuvo matasp kalbos apie baronkos skylę. Nereikia dykai dirbti. Pirmą darbovietę susiradau be mamos ar tetos pagalbos, ir kabinausi kiek įgalėdama, tikrai nebuvo labai svarbu, KIEK moka, svarbu buvo IŠMOKT. Man labai pasisekė su viršininke. Ji netingėjo paaškinti kur, kas ir kaip. Ir šiandien ją labai gerbiu ir myliu. Algą ten pakėlė be prašymo, kad ir simboliškai, be to beveik kas mėnesį išmesdavo šiokią tokią premiją. Vat tik vadas - kreiptis irgi vasario 29 d. ir ne dažniau kaip kas 8 metus... Po tos "mokyklos" yra ką prisimint, nors niekam to nelinkiu.
O vadybininkų algos bent pas mus priiklauso nuo gabumų, bet kartais ir ne "žali" tokias sąmatas padaro, kad verkti norisi, ir ką su jais daryti - sušaudyti, iš algos atskaičiuoti? Ogi nieko nepadarysi, bandai lopyti jų skyles, nors jie "patys gudriausi".
"Žalias"
buhalteris nelygus "žaliam"
, bet iki praktikos atlikimo bent jau aš nežinojau elementarių dalykų, iš tikrųjų ir šiandien daug ko nežinau. O dabar skaitant buhalterinę literatūrą, kai jau turiu patirties, viskas visai kitom spalvom paišosi. Nežinau, gal dabar jau taip gerai paruošia buhalterius, kad visi tik baigę mokslus sugeba dirbti savarankiškai vyriausiais buhalteriais. Aišku, įmeta ir kapanojies, bet per nežinojimą gali toookių klaidų padaryt
. Aš jų daryt nenoriu. Be abejo, yra buhalterių su N m. stažu, tačiau debeto nuo kredito neskiria, bet čia jau kita kalba.
O dėl algos dydžio - niekad nebus gana - nes auga alga, proporcingai auga poreikiai. Bet manau, kad vis tik geriau gauti mažiau puikiame kolektyve, nei į darbą eiti kaip į karą ir gauti milijonus.