Na neverkim
Aš per savo karjerą turėjau ištisai VISĄ MĖNESĮ
Bet tai buvo labai seni ir geri laikai, kai naujai iškepta ekonomistė dirbau vienoje žymioje Vilniaus gamykloje, kurios pati didžiausia galva vieną gažią dieną dingo "v neizvestnom napravleniji". Dabar iš gamyklos tik prisiminimai belikę, o jos turtas matau vis dar parduodamas aukcionuose (choro koncertinės suknios, pvz.). Tada per atostogas didžiausia ištikusi mane bėda buvo tai, kad pirmąją atostogų dieną pirmas sutiktas žmogus Šventojoje buvo mano viršininkas, kuris švelniai tariant buvo biški pabodęs.
O dabar, kai darbinuos, visada paklausiu, o kaip atostogos? 14 ir 14. Man tinka. Ir nieko tokio baisaus neįvyksta. Ypač kai šefas paskutiniais metais įsigudrindavo atostogaut tuo pačiu metu (spjovė į purviną reikalą - mano moteriškes man atostogaujant terorizuot
). Na grįžti, porą dienų dar nebūni atsigavęs, atsigauni - ir vperiod. Išmokau per atostogas atsijungt (prisipažinsiu- teko mokytis).
Taip kad pasakykit sau, kad NIEKO tokio neįvyks be jūsų ir ramiai uždarę ofiso duris - į Turkiją