ne, kissa, jus nepataikete su tuo psichologiniu momentu, as visada uz, kad zmones uzdirbtu. Ir net nezadu ju atleisti ir mazinti atlyginimo. As tik bandau suprasti. Ir prieinu prie kito psichologinio momento - kad zmones per daug priprate ramiai dirbti, ir jei tik juos truputi pajudini su papildomom uzduotim, jie puola tau i akis.
Visa kita ir taip vyksta, t.y. bus finansu direktores trumpas pristatymas, kas vyksta imoneje, ka reiks man daryti, ka as turesiu pavesti daryti savo buhalterems.
Tiesiog mano pradinis klausimas buvo del to, kad as galeciau ir siek tiek joms protelius nusviesti, kad jei jos tikisi, kad kazkur iseje gaus daugiau, tai klysta arba ne. Ir deja, kiek man teko susidaryti nuomone (ne vien cia), jos klysta, jei mano, kad kazkur kitur bus geriau ir mokes didesnius atlyginimus...
Tik tiek.
kissa rašė: Del zuveles..
Matau psichologini momenta: jusu situacijos apibrezime skamba (mano ausim) pavydas- "taip lengvai dirba, o tiek gauna". Jus -galbut- nemokate ju darbo organizuoti, nesijauciate tvirta savo pozicijoje, nemokate arba bijote apibrezti savo problemu (o tai jau problema, jei visu papildomu darbu tenka imtis jums) vadovybei... As paprasciausiai pristatyciau direkcijai situacija (kaip paskutiniame jusu poste, kur "o kiek mokesi") ir prasyciau pagalbininko visiems netiketiems papildomiems darbams arba tiesioginio direktoriaus nurodymo buti pavaldzioms jums visais darbo reikalais.
Ir -gal prireiks- visada sau neleidziu pamirsti puikios kinieciu patarles: "kas daug dirba, blogai dirba".
Juk baisiai apsidirbes ir pastoviai.. biski juokingas, ane?