Jei tai būtų psichikos liga, tada žmogui priklauso slauga. Ir insultas ne paskutinėj vietoj.
O mano mama labai aktyvi. Va, dabar maudžiau ją. Tai ji pati šoka į dušo kabiną, nors pas mus labai aukštais kraštais ji yra.
Pasibaram tada biškį.
Tada jau rami sėdi ant taburetės, kol ją nuprausiu.
Atgal vėl: tik strykt
Beje, ji neprisimena, kad buvau jai greitąją iškvietus. Kaip tik sūnus buvo parskridęs ir dukra grįžus tuo metu. Mes jai visi aiškinam, kad buvo pas ją greitoji, ji netiki. Mano spaudimas normalus, aiškina, man daktarų nereikia. Į ligoninę negulsiu.
Dar pas mane ji turi vieną problemą: pamiršta karštą dieną nusirengti. Anądien atlekia vyras: mama alpsta. Dievuliau, išpuolu į kiemą. Na, kaip visada: striukė, ant striukės megztinis, liemenė. Basikom. Nulupau rūbus, apšlaksčiau vandeniu, atsigėrė. Vėl gyva. Ir čia ne pirmas kartas....
Visa laimė, kad man nereikia dirbti "valdiškame darbe". Aš visada prie namų. Jei ne aš, tai mano vyras.
Kitaip, nežinau, ką reiktų daryti.
O ligoninių bijo irgi, kaip velnias kryžiaus.
Gi buvo ranką susilaužius. Atviras lūžis. Negulė į ligoninę. Teko kasdien vežiot po 25 km. apžiūrai.
Na, bet čia tai nesunku. Katinus vežioju. O čia mama.
Bet atostogaut negaliu niekur išvažiuot.
Pabūna, žinoma, ir pas brolį Vilniuje. Bet ten jai nuobodu.