1
2012-07-17 10:49
KJurate
Aš pavėlavau į diskusiją apie slaugą, bet noriu pasidalinti:
Mano giminaitė ir bičiulė turi privačią slaugos įstaigą, nes ji daug metų iš eilės vis namuose karšino kelis savo šeimos narius... kai jie išėjo- ji kitų gebėjimų neturėjo- darbo rinkoje sau vietos nerado, tai ėmėsi to ką žino geriausiai- slauga.
Pradžia labai sudėtinga, nes visuomenės požiūris - numarini ir pasipinigauji... o kad ji artimiesiems palieka laisvesnes rankas, arba tiems vaikams, kuriems tėvelis kažkada mokėjo skurdžius alimentus, jam pasiligojus, teismas priteisia - vaikas privalo išlaikyti tėvus... o moralinės pusės niekas nepaiso...
Valdiški slaugos namai, tik neturintiems vaikų. Ta lieka privatūs. kaina pas ją sutartinė, viskas priklauso nuo to kokio sudėtingumo slauga reikalinga. kiek medikamentinės priežiūros.
Vieni klientai atvežė savo mamą, kuri slaugos ligoninėje prifarširuota raminamųjų, kad ramiai gulėtų, o pas ją atsigavo, gėles prižiūrėti ėmėsi- vaikai džiūgauja. jos slaugos įstaigoje sukurta namų atmosfera. kiti atveža, kai patys nori išvažiuoti paatostogauti, laikinai slaugai.
Mano vaikas planavo per vasarą padirbėti... pora dienų pasipraktikavo ir parlėkė žaibu namo. Aš sakau ar pampersų keitimas nepriimtinas? Maniškis atsakė, kad tai yra niekai, bet kai senas žmogus, be perstojo rėkia, o jam niekuo padėti negali, tada pasijunti bejėgiu ir nebematai savo darbo prasmės... ir dar močiutei prisipažino, kad savo tėvų į senelių namus neatiduos...
Sunkiausia šiame darbe psichologinė pusė...ir nebūna šis darbas per daug apmokėtas...