Voveruska01 rašė:
O! Likimo draugė atsirado.Maniškis varžtu susuktas jau mėnesį pragulėjo, liko dar vienas mėnuo
Tik po to galės mint tą koją ir prasidės reabilitacijos...
Šita nelaimė patikrino mano kantrybę, pasirodo turiu jos daaaug, tik nežinia kada nutrūks ta "plionkė" ir pasiųsiu aš tą ligonį toli toli
Juokauju aišku, bet kartais jaučiuosi žiauriai pavargusi viena viską darydama...
Jo, lygiai taip pat - du mėnesius kojos nepriminti. Joooooo, užsijauskime viena kitą
Tai va, buvau pripratusi: šiltnamį prižiūri jis, antis šeria jis, šunį rytais vedžioja jis. Dabar gi, mūsų vieną šunį mašina partrenkė. Net palaidot pati negalėjau. Bailiukas mūsų buvo diktas šuo - duobę kaip reik reikėjo iškasti. Ir vis prašyk ko nors.... Eina sau.
Vistiek vyrai popos. Juk į tualetą eina, parūkyt eina. Bet pavalgyt į virtuvę - nea. Viską reikia atnešti, nunešti, paduoti, padėti, atimti. Dar tik savaitė, bet jau dakasė