Labas rytas visiems. Na, galvoju ant ko čia dabar liejame agresiją? Atsiverčiu- kalba eina apie Kūčias. Atsipeikėkite, mielieji, prie ko agresija ir Kūčios, ar Jums ne gėda
Padėkite savo gražią rankelę prie širdies ir pasakykite sąžiningai, ar ne patys mes šią gražią senolių tradiciją iškreipėme, pavertėme persivalgymo vakaru? Ir šiam vakarui mes turime ruošti save jau DABAR, turime susilaikyti nuo prašmatnaus maisto, truputį leisti savo kūnui pailsėti nuo besaikio valgymo, bet svarbiausia , tai ne maiste, svarbiausia mes per šias keturias savaites turime daugiau skirti laiko pamąstymui-o kas aš toks šioje žemėje, kokia mano misija, įsiklausyti į save... pabūti daugiau tyloje prie degančios šventintos žvakės... Žmonės keičiasi, keičiasi jų požiūris, dingsta kategoriškumas, nes niekam jo nereikia. Man pvz labai malonu iš anksto po truputį švarinti namučius, o Kūčių diena visa šeima mes perrengiame patalynes, viską išsičiustijame, papuošiame eglutę, visi išsimaudome, pasipuošiame, o valgiams paruošti pakanka poros val., nes ne jie svarbiausia. Kai šią dieną nedirbi, tai gali visa tai atlikti neskubėdamas , su pasimėgavimu, nes man pvz nėra geresnio jausmo, kaip matyti visus kažką darančius, pasitariančius su kitais, trokštančiais būti geresniais, nes mūsų šeimoje nuo seno yra posakis " Koks būsi šią dieną, toks būsi visus metus"
Tada galima vakarienės susėsti 18val, o ne labai vėlai. O koks malonumas vėliau rasti dovanas po eglute. Pas mus stengiamasi tai kažką išsiuvinėti, nupiešti, dekupažuoti, numegzti, netgi esame gavę vaikų labai gražią įrėmintą nuotrauką... Aš esu prieš šturmavimą parduotuvių ir pirkimą bet ko, todėl labai būnu nepatenkinta, kai nuvykusi pvz į vyro šeimą randu masinę psichozę dėl dovanu ir dovanos: šampūnas, muilas... Aš prisipažinsiu niekam nedovanoju dovanų, na, išimtis yra tėvai. Grįšiu prie Kūčių, nes vėlai vakare mes visi važiuojame į Bernelių mišias, renkames aplinkinių kaimų bažnyčias ir visada ką nors atrandame, būname maloniai nustebinti: tai eglutė papuošta taip kaip būdavo puošiama 50-aisiais metais, tai išeinant iš bažnyčios prieš tave nusidriekia žvakučių kelias, tai choras gieda taip, kad mes visi prisipaudžiame vienas prie kito ir taip gera... taigi Kūčios - ne tik patiekalai