tiga rašė: Na, Jūs Elste, fantastiška
myliu tokius žmones -energingus, gyvus, nebijančius pasakyti kas nepatinka, drąsiai be užuolankų... O kad primaišom visokio maisto, tai jau tikrai tiesa, bet juk jo primaišome ir per įvairiausius gimtadienius, pobūvius, tik kažkodėl gimtadienių savo taip nekritikuojame
O kad palengvinti savo organams su visu tuo susidoroti, tai yra geras gerb.Taunytės pamokymas- pastovėti ant galvos, ką baisu
, tai tada užteks geros žvakės ir jūsų kepenys vėl pradės normaliai dirbti
Rekomenduoju, nes yra daugelį kartų išbandyta
Taigi, šv.Kalėdų rytą atsikeliate, išbučiuojate visus mintimis ir nusišypsojusi padarote keletą mankštos partimų, tame tarpe ir tą žvakę, o tada kontrastinis dušas , o po jų jau ir pusryčių norėsis. Mane, žinokite, t.p. terorizuoja, kad tuoj pat prisistatyčiau pas giminaičius, bet mano šeima nori ramiai neskubėdama keltis, pavalgyti kokį nors kitokį kepsnį, o jau tada su savo pagamintu pyragu ar tortu važiuojame pas kuriuos nors gimines. Kurkime šventes patys, nepasiduokime terorizuojami, nes mūsų gyvenimo niekas negyvens, tiktai mes ...
Aga, F.Taunytė ir jos patarimai, mąstymas, ir man patinka
O maisto primaišom ir per kitas šventes, aišku ir per gimtadienį (jeigu švenčiame:)), bet tas maistas būna kitoms, koks nors širdžiai mielas ir skanus, tai gali ir persivalgyti ir pukšėti apsipatenkinus ant sofkutės
o per kūčas gi visas tas maistas iš vienos serijos - silkė-grybai, sūrus, šaltas, sausas, prėskas, feeee...
vis laimė, kad kleckai būna šlapi ir dar kisielius arba kompotas. Be jų viskas būtų amen visai