PMĮ 40 str. Asocijuoti asmenys ir leidžiami atskaitymai.

Padedam gilintis į naujausius pakeitimus.
Nieko_sau teigia kad jau buvo panaši kalba, bet niekur nerandam todėl pradedu nauja diskusiją.

Esminis dalykas: 40 str. 1 d.
1. Vienetai, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą,

Iki čia viskas aišku jokių problemų nėra. Rinkos kaina - svarbiausias rodiklis. T.y. Mok. administratorius pardavimo kainą gali pakoreguoti iki rinkos kainos.

o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią
tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.

Mano nuomonė dėl žodžio "atitinkančią" - tai nereiškia Lygi. T.y. jei aš mano turto likutinė vertė 7000, nustatyta rinkos kaina 5000, Parduodu už 5000 - 7000 LT sąnaudų atitinka šią rinkos kaina ir aš priskirių jas leidžiamais atskaitymai.

Kitas variantas - likutinė - 7000 Lt, Rinkos - 5000 LT, Parduodų - 4000.
Mano nuomonė: jei apskaitoje papildomai priskaičiuojų 1000 LT - tai 7000 Leidžiami atskaitymai - jei NE Mokesčių administratorius turės teisi įvertinti ir Rinkos kaina ir leidžiamų atskaitymų atitikimą.

Manau opozicija pareikš savo nuomonę.

Truputi paplepėjom šia tema:

tax.lt/postp67627.html

Na va o aš ieškojau -

Ačiū Artai viskas pasakyta, nuomonei pritarių. Atsiprašau, kad sugaišau.

Pagal PMĮ 40 str. susijusiomis su pajamų uždirbimu nelaikomos mokamos palūkanos ar nuomos mokestis, kai jis susijęs su Lietuvos vieneto pelno, pajamų ar panašiu veiklos kriterijaus dydžiu.

Vadinasi, jei asocijuotos įmonės A ir B sudaro turto nuomos sutartį, pagal kurią įmonė A išnuomoja turtą ir gaus iš įmonės B nuomos mokestį, priklausantį nuo įmonės B uždirbtų pajamų, gautų panaudojant šį turtą (tarkim, tai sudaro 2 proc. nuo tam tikros produkcijos, pagamintos panaudojant šį turtą, apyvartos), įmonei B tokios išlaidos bus neleidžiami atskaitymai. Tačiau jeigu sutartyje būtų numatytas pastovus nuomos mokestis, nesusijęs su apyvarta, tai galėtų būti leidžiami įmonės B atskaitymai.

Klausimas: jei turto nuomai kas ketvirtį sudaroma nauja nuomos sutartis ir nuomos kaina kas ketvirtį svyruos, tačiau bus nustatyta metų ketvirčiui stabili, o ne kintanti priklausomai nuo kokių nors veiksnių, ar nebus problemų prisipažįstant tokias išlaidas už nuomą leidžiamais atskaitymais? Ar privalu sąskaitą už turto nuomą rašyti kas mėnesį, ar galima kas ketvirtį arba kas keli mėnesiai, jei tai numatyta nuomos sutartyje?

Kitas klausimas pagal tą patį PMĮ straipsnį.

Lietuvos vienetas A iš jį kontroliuojančio užsienio vieneto B pasiskolino 100 000 Lt, paskolos 2004 m. negrąžino. Vieneto A apskaičiuotas fiksuotas kapitalas 2004 12 31 sudarė 15 000 Lt.
Vadinasi, vieneto A skolinto kapitalo už atlygį dalis, viršijanti šio skolinto kapitalo už atlygį ir fiksuoto kapitalo santykį 2004 12 31 yra 40 000 Lt, ir apskaičiuojant 2004 m. pelno mokestį už šią sumą mokėtinų palūkanų nebus galima priskirti leidžiamiems atskaitymams.

Jei iki 2004 12 31 būtų padidintas Lietuvos vieneto A įstatinis kapitalas iki 26 000 Lt, ar tai leistų išvengti mokamų palūkanų apibūdinimo iš naujo?

LRV nut Nr. 1575, 2003-12-09
Fiksuotas kapitalas-paskutinę mokestinio laikotarpio dieną apskaičiuotas nuosavas kapitalas...

Daisy, aš taip pat manau, kad laiku priimtas akcininko sprendimas padidinti įstatinį kapitalą leistų išvengti pajamų perapibūdinimo.

Man aktualu pirmasis klausimas, apie nuomą. Ar esate kas nors su panašiu atveju susidūrę?

MA iš kart kils klausimai, kodėl kinta nuomos kaina

Gali būti sunku įrodyta, kad nuomos mokesčio kitimas atitinka turto nuomos rinkos kainų pokyčius, o gal atitinka?
O sąskaita už nuomą turi būti pateikiama kas mėnesį,
BAĮ 12 str
3. Nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų) teikimo pagal sutartis praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Ūkine veikla nesiverčiantiems fiziniams asmenims Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) ne ilgesnio kaip du mėnesiai laikotarpio nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų teikimo apskaitos dokumentai.

Na, tai nėra nuolatinės paslaugos. Kita vertus, mes dažnai gaunam sąskaitas už ilgesnį laikotarpį nei kalendorinis mėnuo, kai tai yra nuomos sandoris.

Any comments?

Kad ir pažiūrėkime su buhalterinių programų priežiūra.
Sąskaitas vieni išrašo už mėnesį, už ketvirtį, už metus.

Mano nuomonė: apribojimų tiems, kurie teikia neilgalaikias ir nenuolatinias paslaugas dėl sąskaitos rašymo nėra. BAĮ 12 str. 95% buvo skirtas Telekomui – kiek turėjom problemų dėl sąskaitų už du mėn. Todėl ir buvo uždėtas toks “apynasriukas”. Galite drąsiai rašyti nuomos sąskaitą už ketvirtį, jeigu tai numatyta sutartyje.
Dėl sumų.Aišku, gai tekti pasakoti auditoriams, kokią bazę apskaičiavimui naudojate.
Išvada : reikalingos tokios sąlygos:
a) sutartyje yra punktelis, kad nuomos kaina peržiūrima kas ketvirtį ir nustatoma šalių susitarimu, surašant sutarties priedą;
b) ji nenukrypsta labai nuo rinkos kainų;
c) nuomos sumos nesvyruoja daugiau nei 20%( spėju - maždaug);

nemanau ar turėsite kokių nemalonumų

Citata iš WOLF pasisakymo:
"Kitas variantas - likutinė - 7000 Lt, Rinkos - 5000 LT, Parduodų - 4000.
Mano nuomonė: jei apskaitoje papildomai priskaičiuojų 1000 LT - tai 7000 Leidžiami atskaitymai - jei NE Mokesčių administratorius turės teisi įvertinti ir Rinkos kaina ir leidžiamų atskaitymų atitikimą.

Manau opozicija pareikš savo nuomonę.[/quote]"

Tavo muonomė teisinga.Nes taip ir VMI pakonsultavo.Jei pajamas pasoididinai iki rinkos kainos ,tai yra 1000 lt ,vadinasi visa likutinė vertė yra LA.

Nors man neaktualu, bet atidžiai pasiklausiau šiandien. Kiek supratau (jei teisingai, aišku), " slapta mintis" šio straipsnio ir buvo- nenutekint iš Lietuvos pinigėlių, tipo, kuo geriau dirbat, tuo daugiau jų išvežat. Bet, kaip visada, gavosi kuriozinė situacija. Pasirodo pačioj Lietuvėlėj pilna asocijuotų įmonių, kur vienai sąnaudos- kitai pajamos, pelno mokesčio prsme- nulis, joms šis punktas, tiesą pasakius , kvepia absurdu.
Bijau, kad rašant sutartį kas ketvirtį, įžvelgs administratorius sutaries tęstinumą (gal klystu, bet...), ir gali nepripažint sąnaudų.... taip kad čia tikrai problema. Bent metams, ko gero, reikia pastovios kainos (variantas, niekur neparašyta,bet visi žino, nes mūsų gerai išvystytas įstatymų traktavimo "šeštas jausmas" taip knibžda )

Dar vienas variantų - sudarius metinę sutartį ir nustačius pastovią kainą už tam tikrą laikotarpį, sužaisti laikotarpiu. Kaip manai?

Dėl PMĮ 40 straipsnio 1 dalies taikymo. Įstatymo ištrauka:
Vienetai, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.
[size=12][/size] T.y. jei sandoris įvyko tarp nesusijusių asmenų, išeinant iš tikrosios rinkos kainos apibrėžimo 2 straipsnyje, t.y.Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas, galime skaityti kad sandorio kaina atitiko tikrąją rinkos kainą jei apie turto pardavimą buvo paskelbta viešai. kolegos kaip jūs taikote 40 str 1 dalį, ar rišatės griežtai prie turto vertintojų išvadų, juk tokios išvados yra dalinai subjektyvios. nors iš kitos pusės, jei buhalteriui prilyginus sandorio kainą tikrajai rinkos vertei teks atsakomybė įrodinėti,kad sandoris buvo sudarytas siekiant maksimalios naudos bei sąžiningai. Gal turite kas kokių minčių

Pasamprotavau pati sau viena and happy..

Samprotaujam kartu...
Siūlau labai siaurai nežiūrėti ir cento tikslumu neskaičiuoti rinkos kainos. Aišku, parduodant nekilnojamąjį turtą ir buhalteriui prisiimant atsakomybę už operacijos vertinės išraiškos artumą ,geriausia remtis turto vertintojų išvadomis. Sutinku, jų nuomonė nera ( ir nebus ) 100% tiksli ( nekalbu apie subjektyvumą- nebent yra kažkos suinteresuotumas), kadangi rinkos kainą įtakoja labai daug veiksnių, iš kurių vienus galima įvertinti, o kitų – ne ( future veiksniai).
Kitas adalykas, jei akcininkai nori parduoti NT už jiems iš anksto žinomai ne rinkos kainą , gali būti kad kuo daugiau laiko praeis, tuo mažiau klausimų dėl kils, JEIGU su konkrečiu turtu nebus vykdomi dar panašūs sandoriai.
Panaši diskusija jau vieną kartą buvo ir joje pateikiau maklios pvz., kuri dėl PMĮ 40 str. nebuvimo visiems sandorio dalyviams praėjo neskausmingai :
tax.lt/postp77495.html

Ačiū Artai
Einu į nuorodą studijuot diskusijos