Mokesčių logika, ir aš su ja sutinku, yra paprasta: jeigu sudarinėji sutartį, turi tiksliai išsiiaškinti, su kuo ją sudarinėji - su gyventoju, su gyventoju vykdančiu individualią veiklą, su ūkininku ar su įmone. Todėl manau, šiuo atveju atsakomybė už mokesčių paskaičiavimą tenka įmonei - ji privalo įsistikinti, kokiu pargindu subjektas gali vykdyti veiklą.
O patentininką už gautas "ne iš tų" ir deklarauotas pajamas vargu ar baus. Ieškos tų įmonių.
aruncikas rašė: Aš irgi panašiai mąstau. Bet kaip dažniausiai būna už viską atsako įmonė, nes iš jos lengviausia išsireikalauti nesumokėtus mokesčius. Bet iš kitos pusės, tai patentininkas taip pat turėtų atsakyti už savo veiksmus. Juk čia jis išsipirko ne tą patentą? Ir tikrai įmonė su juo neturėjo jokių darbinių santykių. Juk buvo sudaryta ne darbo sutartis, o remonto darbų sutartis.
Logiškai mąstant, žmogus gavęs tokių pajamų (B klasės), pats turėtų susimokėti mokesčius valstybei. Ir jei jis išsipirko ne tą verslo liudijimą (tai yra nesumokėjo mokesčių valstybei), tai jis pats turėtų iš gautos sumos išsiskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį ir teikdamas metinę pajamų deklaraciją nedamokėtą sumą sumokėti į biudžetą. Bet čia tik samprotavimai.
Gal kam teko praktikoje patirti tokią situaciją, kaip tuomet "mąsto" mokesčių administratoriai? Jei kas žinot, parašykit.