Kasa

Šiuo atveju jis į kasą neateina, o drožia tiesiai į banką ir ten per bankomatą įneša iš pirkėjo gautus pinigus.
kadangi apskaita turi atspindėti realią situaciją, jei rašysime KPO, klastosime dokumentus.
Todėl ir rašo darbuotojas avanso apyskaitą, kurioje aprašo savo veiksmus, pagrįsdamas dokumentais:
- gavo pinigus ž prideda PPK;
- padėjo į banką - prideda bankomato išduotą kvitą.
O buhalteris pagal tai apskaitoje panaikina pirkėjo skolą ir parodo, kad atsk.asmuo pinigus ne pragėrė, o įnešė į banką.
Taip kad visokių atvejų gyvenime ir versle būna, neprisiriškime aklai prie kasos ar dar kokio nors objekto.
O jeigu gautus pinigus įneša į kasą, galima irgi avanso apyskaitą rašyti, bet tai jau bus per daug biurokratijos. Nors kai kuriose įmonėse taip visgi daro. Aš manau, kad vien dokumento pavadinimas "Avanso apyskaita" rodo, kad darbuotojas atsiskaito už gautus iš kasos arba banko AVANSU gautas sumas, kur jas išleido. Bet kada eina ne į kasą, o į banką, kaip tai išeitis su avanso apyskaita yra kažkaip priimtinesnė.
O dar kai kurios įmonės rašo avanso apyskaitas, kai duoda darbuotojui grynuosius pinigus, o jis įneša į banką. Tai taip pat nėra blogai, bet biurokratiška.

Sveiki. 1.
KPO (neturint kasos aparato) galima išrašyti jei įmonės kasa yra tose patalpose, kur vykdoma veikla(jei taip supratau). Dabar įmonė registruota vienu adresu, o veikla kitu adresu-ar turėčiau surašyti kokį įsakymą dėl kasos perkėlimo? Ką reikėtų ten pažymėti?
2. Parduodame fiziniui asmeniui.Sąskaitą išsirašome tik sau ir joje vadovas pvz nenori rodyti pačių detalių, o tik parašyti pvz "tokio tai tokio sumontavimas". Tai turėčiau pagal išrašytus KPO ir sąskaitą nurašymo aktus daryti?Ir iš vis ar taip galima daryti?

Jeigu tai ne biudžetinė įstaiga, tai kasa yra vieta kur vykdomos kasos operacijos, o ne kabineto numeris.

Pirmiausia tai nuspręskit ar jūs parduodat prekes ar paslaugas. Jeigu kažką sumontavot, tai ir rašot, kad toks tai sumontavimas.. Jeigu pardavėt grynai detales, tai ir rašot detales..O nurašymas, tai surašot nurašymo aktą.. galit jame nurodyti sąskaitą faktūrą, bet ne KPO.. KPO yra dokumentas, kuris parodo pinigų gavimą, o nurašymas susijęs su sąnaudomis - pajamų uždirbimu..

Ačiū, kad atsakėte. Tokiu atveju rašyti įsakymą, kad įmonės kasa nuo tada ir tada perkeliama į kitas patalpas?

Įmonė parduos paslaugą, bet ta paslauga ir susideda iš prekių + paslaugos kaina. Direktorius tik bendrą paslaugos kainą liepia nurodyti. Galvojau , kad taip negalima. Tai išeina ,kad parduodant paslaugą į savikainą iš karto niekas nenusirašys, o tik kai nurašysiu nurašymo aktą. Dabar dar dėl IMAS deklaravimo ir FR0600- forume rašė, kad jei fizinis asmuo pirkėjas,reikia sau sąskaitą išsirašyti. Ar tikrai?

O tai jūs biudžeto įmonė?
Įsivaizduokit kad užsakot valymo paslaugą, kaip manot ar sąskaitą jums kai rašys nurodys tik 'patalpų valymas' ar išvardins visas priemones kokias naudojo?

Labas rytas, ne nebiudžetinė. Tik nesupykit, tikrai klausiu,nes nežinau tų niuansų.

Ar pas jus yra dokumentas, kuriame nurodyta,kad kasa yra tiksliu adresu? Tikslus kabinetas ir panašiai. Jeigu yra tada galit pasirašyti įsakymą.

Buvo direktoriaus namuose, dabar bus nuomojamose patalpose. Ar gerai jei taip maždaug surašysiu:. Atleikant kasos operacijas įmonėje vadovautis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis 2000m. 02.17 LRV nuatrimu nr. 179; 2. Įmonės kasą,esančią adresu xxx, perkelti į patalpas, esančias adresu xxx.
Jei kasa bus nauju adresu, tai reiškias kad pingai "papuola" tiesiai į kasą, jokio atskiro įnešimo nebereikia>?

Jūs norit vadovautis taisyklėmis, kurių net įdėmiai neskaitėt?
Kuris taisyklių punktas nurodo, kad įmonės kasa turi tam skirtas patalpas?
Jeigu užsiciklinot, kad jum reikia įsakymo ir taškas, tai susirašykit kaip jums norisi ir gyvenkit toliau ramiai..

Nei aš užsiciklinau nei ką, tiesiog paskambinus pasakė, kad KPO galima mokėti tuo atveju, jei ten yra ir įmonės kasa. Todėl ir aiškinuosi.

Iki kokios sumos įmonėje galima atsiskaitymai gryniaisiais(nesvarbu turbūt ar įmonė ar fizinis asmuo pirktų ar parduotų)? Labai greitai reikia atsakymo.Ačiū jums.

Nuo 15000 eur apie operaciją reikia pranešti FNTT.

Patiems? Ar yra kokia forma gal? Bet jeigu yra pirkimo-pardavimo sutartis tai irgi reikia pranešti?

Įsigaliojus įstatymui praplečiamas subjektų sąrašas. Įstatymo nuostatos taikomos asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, visoms lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms, nekilnojamojo turto agentams.
Čia iš FNTT puslapio.Tai gal nuo 10000 jau reikia prasinešt, nesupratau?

Ar gali įmonė turėti 2 kasas, vieną Lietuvoje, kitą užsienio šalyje. Nes ten dirba daug trečiosios šalies piliečių ir dauguma nori gauti atlyginimus grynais. Mums būtų irgi palanku, nes pavedimas į jų užsienietiškas sąskaitas kainuoja 20 eur. Lietuviškų sąskaitų atsidarinėti irgi nenori, nes užsieniečiams kaina nemaža.

Gali

Gal kas turit kokio failo nors ir seno šabloną kad jame būtų nurodytos kaip tvarkomos kasos aparato žurnalo pildymas,kaip inkasuojami pinigai ir pan.Užtektų net kelių sakinių kaip tiksliai reiktų surašyti.Ačiū

kaip pildomas žurnalas yra kasos aparato žurnalo pirmuose lapuose parašyta visa instrukcija.

Turetu buti apskaitos politikoje aprasyta, keliu sakiniu tikrai neuzteks pas mus apskaitos politikoj tvarka yra ir dar isakymai, susije papildomai segasi

Labas rytas
1. Įmonė registruota vienu adresu, veikla kitu adresu. Išimant pinigus iš kasos aparato pinigus galima laikyti registracijos adresu nurodytame seife?
2. Ar gerai-išimami pinigai iš kasos aparato D 272 K 2731 išrašant pagal KPO ? Paskui arba lieka kasosje arba KIO ir į banką?