Lizingas

[quote=Rainis] O apskaitoje darykite kaip nurodo
apibrėžia kad :
9. Ilgalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įmonė turės įvykdyti vėliau nei per ateinančius vienerius metus nuo balanso datos.
tad jei įmonė sudaro tarpinę FA, ji turi perklasifikuoti įsipareigojimus.

O čia dar reikėtų paaiškinti, kas yra tie "vieneri metai".
Jei turima galvoje "12 kalendorinių mėnesių", tada sutikčiau su perskaičiavimu. Bet taip ir turėtų būti parašyta. Kodėl PVM įstatyme terminas apibrėžtas visiškai nedviprasmiškai - 12 mėnesių?
Ir paklausėja visai nieko nerašė apie tarpines FA, o tik apie vadovų norus.

Raini, darau ataskaitas pagal TAS motininei įmonei, kuri yra audituojama vieno iš didžiojo ketverto, pagal "motinos" reikalavimus - vieneri metai -dvylika mėnesių nuo balanso datos.

Tada sutinku su jumis.

Sveiki,
Automobilis įsigytas finansinio lizingo sutartimi 2009 metais. Sutarčiai pasibaigus nurodyta atpirkimo suma (turto vertė pasibaigus lizingo laikotarpiui) ir įsipareigojimas bendrovei nupirkti tą automobilį apmokant tą turto vertę pagal naują turto išpirkimo sutartį.
Kaip registruojamas automobilio likutinė vertė? Pagal įmonės nusistatytą apskaitos politiką, ar reikia atsižvelgti į tą atpirkimo sumą?

Nėra tokio dalyko kaip finansinis lizingas.
Arba rašykite paprastai, kas ten pas jus vyko (2009 metais buvome išsinuomoję a/m iš lizingo bendrovės su tokiom ir tokiom sąlygom, dabar norime/turime pakeisti sutartį... ir t.t.), arba skaitykite 20 ir jo metodines rekomendacijas.

[quote=Rainis]
Nėra tokio dalyko kaip finansinis lizingas.
Arba rašykite paprastai, kas ten pas jus vyko (2009 metais buvome išsinuomoję a/m iš lizingo bendrovės su tokiom ir tokiom sąlygom, dabar norime/turime pakeisti sutartį... ir t.t.), arba skaitykite 20
Nurašiau iš DnB Nord Lizingas dokumento preliminarus mokėjimo grafikas prie finansinio lizingo sutarties Nr.... tą finansinį lizingą, bet jei teigiate kad tokio nėra, tada lai būna tiesiog lizingas .
Taigi lizingo sutartis, turto vertė 60 000 , lizingo terminas 2 metai, turto vertė pasibaigus sutarčiai 35 000 Lt. Sąlyga - privalomas turto atpirkėjas sumai 35 000 plius PVM. Klientas įsipareigoja iki turto pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo pateikti turto atpirkimo sutartį, pagal kurią kaip suprantu ir apmokės tuos 35 000. Tai jei aiškiau išdėsčiau, klausimas kaip registruoti turtą, tam kad skaičiuoti nusidėvėjimą? Pradinė vertė 60 000 , likutinė pvz. 100 Lt ar tie 35 000 ta likutinė turi būti.

Ar jūs tikri, kad turtas turi būti jūsų, o lizingo bendrovės balanse? Turite šį dalyką išsiaiškinti, tik tada galėsite registruoti savo apskaitoje ir skaičiuoti nusidėvėjimą. Nematau sutarties, bet man kažkaip atrodo, kad čia ko gero tik nuoma (bet nebūtinai), o po dvejų metų turėsite turtą ne grąžinti lizingui, bet išsipirkti už 35000 Lt. Dar panagrinėkite tą mokėjimo grafiką, ar jame rašoma apie vertės dengimą ir palūkanas? Gali būti ir toks atvejis, kad lizinguoja jums tik dvejiems, o ne pavyzdžiui, ketveriems metams, bet per tuos dvejus metus turite mėnesinėmis įmokomis padengti tik 25 000 Lt a/m vertės ir tada sumokėti likusią dalį. Tuomet pajamuojate turtą pas save, nusidėvėjimo normą metais nustatote pagal Pelno mokesčio įstatymo priedo normatyvus, ir likvidacinę vertę taip pat pagal savo apskaitos politikos nuostatas.

Na tikrai manau, kad reikia traukti į ilgalaikį, ir tam grafike taip ir yra kaip aprašėte iki paskutinės sutarties galiojimo dienos dengiama 25 000 , o paskutinė eilutė yra 35 000 , ta likusi dalis. Taigi įtraukta į apskaitą visa 60 000 suma, nusidėvėjimas nustatytas 4 metai, likutinė vertė 100. Taip radau įvesta, kai perėmiau apskaitą. Patikslinau pelno mokesčio deklaracijas dėl neatitikimų, t.y. normatyvas turėtų būti 6 metai pagal Pelno mokesčio įstatymo priedo normatyvus ir tada kitas klausimas. Šiais metais pakeičiu naudingo tarnavimo laiką iš 4 į 6 metus. Taigi mažiau IT nusidėvėjimo sąnaudų ir sutampa mokestinė ir finansinė apskaita. Nuo kurios sumos persskaičiuojamas nusidėvėjimas, nuo likutinės lyg, ar taip?

...tada kitas klausimas. Šiais metais pakeičiu naudingo tarnavimo laiką iš 4 į 6 metus. Taigi mažiau IT nusidėvėjimo sąnaudų ir sutampa mokestinė ir finansinė apskaita. Nuo kurios sumos persskaičiuojamas nusidėvėjimas, nuo likutinės lyg, ar taip?[/quote]

Gal kas susidūrėte. Ar nusidėvėjimo sumą apskaičiuoti nuo pradinės vertės, ar nuo likutinės, kai prailginu IT naudingo tarnavimo laiką?

Ištrauka iš 12-o :
"58. Nusistatyta ilgalaikio materialiojo turto metinė nusidėvėjimo norma, naudingo tarnavimo laikas ir likvidacinė vertė gali būti tikslinami gavus papildomos informacijos. Ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė, pradedant laikotarpiu, kada buvo patikslinta nusidėvėjimo skaičiavimo norma, naudingo tarnavimo laikas arba likvidacinė vertė, turi būti nudėvima per likusį patikslintą turto naudingo tarnavimo laiką."

Ačiū už atsakymus.
O dar sakykit dėl pelno mokesčių deklaracijoje pateikiamų tų ilgalaikio turto sumų neatitikimo, kurie buvo ankstesniais laikotarpiais. Tuo laikotarpiu kai trumpiau nudėvėta nei pagal Pelno mokesčio įstatymo priedėlį skirtumu padidinu pelną. Jei automobiliai būtų nudėvėti per tuos nustatytus 4 metus ir toliau naudojami dar 2 metus pvz., tai tuos likusius 2 metus tuo nusidėvėjimo skirtumu pelno mokesčio deklaracijoje galima būtų mažinti pelną?
Ir jei dabar pakeičiu nusidėvėjimo laikotarpį, tai vis tiek dar tą neatitikimą kuris buvo su ankstesniais laikotarpiais pildant pelno mokesčio deklaraciją trauksiu, kad sumažinti pelną. Nežinau ar suprantamai išdėsčiau klausimą?

jeigu Jusu imoneje nustatytas nusidevejimo laikotarpis sutampa su 1 pried. PMĮ, tai nemazinat - nedidinat, jeigu nedevejot trumpiau - tai NA (neleidz.a.) - didinat PM, jeigu nudevejot per ilgesni tai mazinat PM

Ačiū už atsakymą.
Taip pat radau tą ko ieškojau, nes kažkada skaičiau, tik niekaip neradau kur, bet pasirodo ne reikėjo ieškoti pavyzdžių, o čia:
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000041442

Sveiki, pirkėjas mums grąžina prekę, kurią įsigijo per lizingą. Prekė jau išpirkta-su lizingu jau nieko bendro. Kaip teisingai buhalteriškai atlikti grąžinimą- aš manau debetinį dokumentą vis vien išrašyti lizingo vardu, o mūsų skolą po to perkelti pirkėjui. Pakomentuokite, prašau.

Tai, kad ne visai taip. Kai parduodame prekę, sąskaitą rašome lizingui- vadinasi pirkėjas lizingas. Grąžinimo dokumentą rašome tam, kam išrašėme sąskaitą. Kitaip ir programa neleis. Todėl ir klausiu, gal grąžinimą padaryti lizingui, po to papildomu įrašu perkelti skolą. Juridiškai lizingas čia ne prie ko, nes prekė išpikta. Tai kaip čia teisingai suforminti ?

...nu čia tai naujiena . Ar sąskaitas turime rašyti ne lizingo vardu

Kokia naujiena? Luka viską labai aiškiai išaiškino. Lizingą užmirškite.
Pirkėjas grąžino prekę, už kurią sumokėjo pinigus, o dabar pinigus pervesite lizingui? Lieka pirkėjas ir be prekės, ir be pinigų
Ir dar pasikaitykite tą trišalę sutartį. Ar ten parašyta, kad prekės grąžinimo atveju lizingas tarpininkaus grąžinant pinigus pirkėjui?

p. Raini, perskaitykite klausimą nuo pradžių- esmę aš suprantu- kas pirko, kas mokėjo..ir kam grąžinti , tik klausiu kaip buhalteriškai suforminti, t.y. " gal išrašyti kreditinę, po to perkelti skolą .." juk sąskaitos rašomos lizingo vardu. Beja, visiems lizingams sąskaitas rašome jų vardu. Tai man ir naujiena, ar lizingas piimtų ir apmokėtų sąskaitas, išrašytas ne jų vardu? Tuoj skambinsiu jiems.

Sveiki, mūsų įmonė išnuomavus UAB'ui du autovežius. Tas UAB mum kas mėnesį pagal sutartį perveda lizingo įmokas, išnuomavę mes jiem be jokio nuomos mokesčio. Kas mėnesį išrašau sąskaitą lizingo įmokom plius PVM. Klausimas man kilo kame, kadangi tralai jau nusidėvėję, tai jei tą sumą rašysiu kai pajamas, tai gausis nemažas pelnas metų gale, nes tą ką mes pervedame Lizingui tėra tik einamųjų metų įmokų dengimas, įmonė nepatiria jokių sanaudų, apart palūkanų. Galbūt tą ka mes gaunam iš UAB galėčiau įvardinti ne kaip pajamas. Dabar irašydama saskaita rodau 5 klase pajamas