Kaip išsirinkti vyr.buhalterio pavaduotoją?

Mane priešiškai nuteikia visokie kriterijai, susieti su išvaizda, lytimi ir amžiumi Nesvarbu kokiu nagų pageidauja lakuotų ar ne lakuotų - tai mano asm. reikalas. Noriu lakuoju noriu ne O plaukai taip profesionaliai nudažyti, kad ne kiekvienas pasakys dažyti ar ne Ir tai neturi jokio ryšio su buhalterijos darbuotoju sugebėjimu atlikti pavestas užduotis.

Kam patinka juodai dažytos plaukų šaknys?

Kai mes ieškojom buhalterės,rinkomės iš kelių kandidačių,ir man labiausiai "sugrojo" 8 metai buhalterinės apskaitos mokslų,bet tik nedidelė darbo patirtis.Aš pati esu daugiau praktikė,norėjau,kad kolegė būtų stipriau pasikausčiusi teoriškai .Aišku,ir šiaip kaip žmogus buvo priimtina,vadovui irgi patiko.Tai va,dirbam daugiau nei pusmetį,deja,galiu patikėti tik apskaitininkės darbus.Nėra noro tobulėti,nėra jokių klausimų anei diskusijų,galimybės pasitarti iškilusiais buh.klausimais. Kaip draugė tikrai puiki,nieko negaliu pasakyt.Bet tikėjausi turėti lygiavertę sau kolegę...

Nelakuoti nagai, nedažyti palukai... Kalbi kaip koks nukriošęs senis.
Mano patirtis tokia: atėjau dirbti pavaduotoja. Pamažu buvo sukrauti beveik visi darbai, kuriuos įsisavinus vyr.buh.pakėlė sparnus, man įrodė, kad aš esu labai gabi ir protinga ir kad jinai padės "n" metų į priekį, tik jai reikia dabar užsiimti kitu bizniu. Vienu žodžiu sėdžiu iki pažastų mėšle, ir naktim nebemiegu. Ir jei aš rinkčiausi pavaduotoją, tai tik žmogų, suprantantį savo darbą. JOKIU BŪDU NE GIMINAITĮ!

Pritariu DaivaiP, kai noriu lakuoju, kai noriu ir plaukus padažau. Ir visa tai mano darbui tikrai nekenkia. Ir kas renkasi pagal tokius kriterijus, tas yra tikras....... (geriau nerašysiu). Ir testas jums gero darbuotojo nepadės išsirinkti. Aš pati pradėjau dirbti daugiau nei prieš penkis metus ir tada nieko nemokėjau, bet norėjau išmokti ir išmokau. Ir niekas manęs jokiais testais nebandė, priėmė ir tikrai nepasigailėjo. Tai buvo mano pirmoji darbovietė ir aš užtrukau joje tikrai ilgai. Dabar vėl ieškau kito darbo ir susiduriu su visokiais darbdaviais ir visokiais testais (ne tik buhalteriniais). Vakar gavau psihologinį testą, jame 426 klausimai ir dar plius 50. Turbūt nepildysiu ir vieną kartą ir visiems laikams baigsiu su visais testais. Tegul darbdavys vadovaujasi intuicija, ji tikrai neapgaus o visus testus galima išmokti ir taip apgauti. Net psichiniais ligoniais kiti sugeba apsimesti išmokę psichologinius testus (arba atvirkščiai).

Gali nudažyti?

Aš ne... bet mačiau, kad yra galinčių...
Atsiprašau visų... nereikėjo man kištis į šią diskusiją... Aš moteris labai myliu... Negalėčiau be jų..

Labai atsiprašau ,ką įžeidžiau dėl "patirties".Patirties prašiau ta prasme ,kad buvo susidūrę su panašia situacija , kai reikia išsirinkti kolegą

Kai pradėjo visi atsiprašinėti Kaip TV laidoje "Atleisk"
Greičiausiai žemės drebėjimas paveikė

Man ši tema irgi aktuali. Man irgi reikalinga pavaduotoja, padėjėja ar kaip ten ji bebūtų pavadinta. Ir aš manau, kad testukas, kad ir paprasčiausias yra gerai. Jis parodo, kad žmogus turi bent elementarų supratimą apie buhalteriją.

Prisimiau, kad ir aš turiu šiokios tokios patirties dėl padėjėjos.
Kartą bendradarbis paprašė, kad kažką parodyčiau ar pagelbėčiau jo draugei - buhalterijos studentei. Gerai, sakau, tegu ateina. Mergaitė išsiaiškino savo klausimus. Prašo, gal man dar tą galit, aną. Dabar mokomės apie tą, gal galit parodyti. Visks ok, bet, neturiu tiek laiko aiškinti. Sakau ateik vakarais, gausi praktinių užduočių, situacija bus aiškesnė. Po poros savaičių sakau direktoriui: nespėju, priimk tą mergaitę man į pagalbą, 4 val. vakarais, su sąlyga, kad galės savo namų darbus pasidaryti. Alga žinoma maža. Mokslai baigti, priėmėme 8 val. Kadangi žmogus savo darbu įrodė esąs šio to vertas. Nors charakteris ne iš lengvųjų. Bet dirba beveik be priekaištų. Vat tokia mano pagalbininkė

Kad jis turi elementarių žinių apie buhalteriją, tai gali parodyti jo mokslų baigimo pažymėjimas, ar tai būtų (kursai, aukštasis ar pan.) Bet testas dar neįrodys, kad jis bus geras darbuotojas. Juk jūs norite, kad būsimasis kolega turėtų ne tik bent elementarių žinių apie buhalteriją, bet ir būtų kultūringas, malonus, paslaugus, ne vagis, ne naglas, ne akiplėša, gerai sutartų su kolegomis? Ar ne taip? Ar svarbu, kad tik nusimanytų buhalterijoje? Vat man dabar labai įdomu išgirsti darbdavių reikalavimus. Ko iš tikrūjų jums reikia? Ar kad žmogus būtų pasiryžęs viską išmokti, sužinoti, ar kad jau viską mokėtų?

O kodėl tik apie moteris kalbate? Mes neseniai gavom 50% CV iš vyrų ir tiek pat iš moterų. Taigi, Begemotai, mes irgi galim savo "reikalavimus" surašyti: ne su džinsais, tvarkingais batais, nusiskutęs ir apsikirpęs ir t.t.

Situacija su kandidatais tokia: arba superpatyrę; arba visai žali. Paprašai siųsti CV anlų k. - atsiunčia lietuviškai, nurodai, kad reikalinga darbo patirtis- atsiunčia dar studentai. Suprantu, kad norisi bandyti, pati kažkada buvau tik baigusi mokslus ir dar atsimenu "saldžias" darbo paieškas, bet iš kitos pusės - kaip gali imti žmogų, kuriuo nori visapusiškai pasitikėti, be patirties? "Augintis" gerą apskaitininką nėra laiko - reikia, kad ateitų ir dirbtų konkrečius darbus; karjeristų imti irgi nesinori, nes užlips ant galvos. Aš nedrebu dėl savo vietos, bet tikrai girdėjau tokių istorijų, kai vyr.buhą išknisa dėl paprasčiausių intrigėlių. Be to, neretai būna, kad išeini dekretinių, grįžti - o tavo vieta jau užimta

Vilmaeta, atneštas pažymėjimas apie baigtus mokslus dar neįrodymas, kad jis kažką supranta. Aš asmeniškai žinau ne vieną tokį "buhalterį", kuri turėdamas buhalterinės apskaitos diplomą net nežinojo kas tas debetas, ir kas tas kreditas, neskirdavo priskaičiuoto DU nuo mokėtino ir pan. Man tokio žmogaus tikrai nereikia. Aš žinoma norėčiau žmogaus, kuris būtų dirbęs panašų darbą, nes man reikalingas žmogus tvarkyti darbuotojų apskaitą, daryti DU žiniaraščius, vesti tabelius ir pan. Pas mus žmonių jau arti 200 ir pas mus atėjęs žmogus turėtų iškart pradėti dirbti, nes mokymuisi laiko jau nelabai būtų. Beabejo, noriu žmogaus, kuris trokštu tobulėti, mokytis, kuris mėgtų savo darbą, ir kuris nebėgtu išmus 17 val namo. Tos kitos žmogiškos savybės yra ir taip savaime suprantamas dalykas.

Taip, teisingai buhalerinės apskaitos diplomas (universiteto), tikrai supratimo apie tai neduoda. Aš baigus finansus, irgi tas pats velnias. Bet prieš darbindamasi aš baigiau labai gerus buhalterinės apskaitos kursus 4 mėn. kiekvieną dieną (nežinau ar tai daug ar mažai), kur gavau tikrai gerą supratimą apie visą buhalteriją, bet praktikos aš neturėjau ir direktoriui tas buvo nė motais. Buvo pradžioje nelengva, bet kapanojausi kaip galėdama ir dabar jau galiu pati bandyti dirbti vyriausia. Tikrai ačiū buvusiam direktoriui už pasitikėjimą, nežinau ką reikėtų daryti, jei visi priimtų tik jau dirbusius? Kaip išmoks dirbti jauni? O apie žmogaus supratimą daug ką pasako paprasčiausias pokalbis, tegul ir ilgas. Dabar pas mus buvo priimta buhalterė iš viso be jokio normalaus pokalbio ir pirma pasitaikiusi, ir žinote, dirba, kaip ir normaliai. Gal visa tai tik sėkmės dalykas?

Nejuciomis apima nuojauta, kad Viki galetu parasyti gera fantastine knyga ;))) Kad ir taip "apysaka apie tikraji buhalterio pavaduotoja".

Galima butu pradeti taip:

"laikrodis ismuse 17 valandu, bet buhalterio pavaduotojas nepakele galvos nuo tabelio, tik arciau prisilinko DU ziniarasti. Jis pradejo dirbti neseniai, mokymuisi laiko nebuvo, taciau pavaduotojas buvo ramus - jis zinojo, kuo skiriasi debetas nuo kredito, be to, skyre moketina DU ir priskaiciuota DU. Truputi neramu, kad neturejo diplomo, taciau vylesi, kad zmogiskosios savybes, kaip savaime suprantamas dalykas, atsvers reikiamas duris. Sirdi gloste tai, kad dirbo arti 200 darbuotoju kolektyve."

Na, aš pati buvau priimta irgi be jokios patirties ir labai dėkinga savo direktoriui. Ir labai gerai suprantu, kad reikia duoti šansą žmogui įgyti tos patirties ir t.t. ir pan. Bet, reikalas tame, kad pas mus nėr kada žaistis, reikia žmogaus iš karto kibsiančio į darbą ir neklausinėsiančio kiekvieno š... kas minutę. Na, gal aš tokia bjauri, bet yra kaip yra

Žinai, Apologetai, aš nesakau, kad jis turi sėdėt po 17 ir dirbti, bet būna tokių dienų, kai reikia žūtbūt pabaigti vienokį ar kitokį darbą, todėl norisi, kad žmogus jį užbaigtų, o ne bėgtų viską metęs namo. O tu, spėju, kaip tik iš tokių, kurie viską meta ir bėga namučio, nes jau 17.00

Man 17,00 skambutis Bėgu lauk, nes turiu važiuoti pasiimti savo dukrelę iš darželio (darželis dirba iki 17,30 - kaimo vietovė) Ir labai pykstu ant vyro, kuris grįžta iš darbo tada, kai padaro visus savo (ne savo, firmos ) darbus.