Likvidavimas

Yra keli variantai. Paprasčiausias: akcininkai nusprendžia likviduoti įmonę, paskiria likvidatorių (kurį nors iš akcininkų). Paskelbkite viešai, praneškite apie tai registrų centrui, VMI užsisakykite patikrinimą ir pateikite VMI prašymą atleisti nuo ataskaitų teikimo, nes įmonė veiklos nevykdo. Vėliau likvidavimą akcininkai galės atšaukti, kada panorėję. O VMI patikrinimo eilė ateis ne anksčiau kaip po 1-2 metų...

O kam užsakynėti patikrinima VMI??? Ir prašymas atleisti nuo mokesčių, juk kai įmonei suteikiamas likviduojamos statusas, juk aišku, kad veikla nebevykdoma.

Tess, VMI turi specialią formą ( jei atmintis nepaveda, FR0164), kurią atvykęs privalo užpildyti likvidatorius. O kai kurios likviduojamos įmonės tęsia veiklą, jei tai neša pajamas ir pelną.

Teko likviduoti kelias individualias įmones. Tai nieko nenešiau. Skambinu tisiog į VMI ir klausiu, kokius dokumentus pateikti. Ten susako kokių deklaracijų reikia ir viskas.

Penktadienį buvau VMI ir užpildžiau šią formą naujai likviduojamai įmonei. Negi Kauno VMI nustačiusi kitokią tvarką? Be to, juk FR kuria ir tvirtina VMI prie FM visai Lietuvai... Nežinau, Tess, kodėl jums nereikia pildyti šios formos. Kiek teko likviduoti įmonių, visad pildėme.

Na 5 ar 6. Bet niekada nepildžiau, ir nieko nereikalavo.
O kur galima paskaityti apie šios formos pildymą? Gal kokios taisyklės yra.

Taisyklių nesu mačiusi, bet tai elementarus pranešimas-prašymas, kuriame užpildomi visi duomenys apie įmonę: kada ir kur įregistruotas likvidavimas, kas priėmė sprendimą, likvidatoriaus duomenys, kada įmonė įregistruota PVM ir akcizo mokėtoja ir t.t.

Visą šitą informaciją VMI gauna iš RC, kadangi yra bendra duomenų bazė. Pvz. Vilniuje kai VMI gauna duomenys apie tai, kad įmonei suteiktas statusas "likviduojamas" ji iš karto siunčia laišką apie reikalingas pristatyti deklaracijas. Deklaracijos yra paruošiamos, pateikiamos ir tada VMI tikrina, po to siunčia į RC JAR-PBA formą.

O Kaune inspektore kvieciasi likvidatoriu pas save, susako jam, kokias formas reikia pristatyti (dazniausiai tai buna uz seniai jau praejusius laikus!), kaip jas pildyti ir pan. Kaune kazkaip nepopuliaru, kad imones likviduotu buhalteriai, dazniausiai - savininkai (jei tai II) arba akcininkas arba samdo zmogu.

Na matyt kaip kuriame mieste tada. Vilniuje taip tikrai nėra.Kviečiasi ne bent jeigu kokių papildomų dokumetų reikia, kuriuos reikia pristatyti butent inspektoriai.

Kaune, matyt, stengiasi del "geru rodikliu ir asmeninio kontakto" ! Nors tas vazinejimas i miesto pakrasti kartais "uzknisa". Bet ko nepadarai del geru santykiu!

Paklausė manes dėl filialo veikos nutraukimo. Dar nesu su tuo susidurusi.
Veiksmų eiliškumą kaip ir žinau, bet dėl visą ko norėčiau patikslinti:
1. Sprendimas nutraukti filialo veiklą. (Sprendime paskirti atsakingą už filialo veiklos nutraukimą).
2. Skelbimas laikraštyje.
3. Atsiskaityti su VMI, užsakyti pažymą.
4. Atsiskaityti su Sodra, užsakyti pažymą.
5. Kreiptis į archyvą, priduoti dokumentus.
6. Kreiptis į JAR:
- JAR-4;
- Sprendimas nutraukti veiklą;
- Registravimo pažymėjimo originalas;
- Pažyma iš archyvo.

Ar nieko ne užmirašau?

Motininė įmonė yra Latvijoje, filialas registruotas Lietuvoje. Filiale yra tik direktorius.
Motininės įmonės vadovas priima sprendimą dėl filialo veiklos nutraukimo ir turi paskirti atsakingą asmenį. Vadovas pasirodo yra atleistas nuo 2007-10-31. Ką galima paskairti atsakingu? Gal galima kokį asmenį Latvijoje, o tas parašys įgaliojimą buvusiam vadovui atstovauti nutraukiant veiklą Lietuvoje. Bet įgaliojimas turi buti su teise perįgalioti. Tada įgaliotas asmuo čia jau yra kaip fizinis, tadu kai jis parašys įgaliojimą kitam asmeniui tai šis įgaliojimas turėtu buti patvirtintas notaro? Ar teisingai mastau?

Filialo likviduoti man neteko, bet, pagal civ.kodeksą, nematau esminio skirtumo. Mąstote teisingai, tik kam tie žaidimai su perįgaliojimais? Pagrindinė įmonė gali pagal pavedimo sutartį skirti likvidatoriumi (sutartyje nurodant atlyginimą už visą likvidavimo procedūrą, iki išregistravimo pažymos pateikimo) fizinį asmenį Lietuvoje, kuris, turėdamas sprendimą dėl savo paskyrimo, viską padarys.
Dėl pažymų: bent jau Kaune, tai Sodros pažymos atskiros nėra, bendrą pažymą į registrų centrą atsiunčia VMI, o likvidatorius tik gauna (dažniausiai paštu) pranešimą, kad ši pažyma į VĮ RC jau išsiųsta.

Pažymą iš Sodros reikia pateikti Savivaldybės archyvui.
Na matot tokia situacija, kad latviai nori paskirti ją atsakingu asmeniu, o ji nori įgalioti kitą žmogų, nes pati reikalų netvarkys.
Tai dabar mąsrau kaip išsikapstyti.
Nors įgaliojimas reikalingas tik JAR bus.
Net nežinau.
Sakot geriau sutartis?
Gal pvz. turite?

Variantas galimas ir toks: latvė gali notarinį įgaliojimą duoti FA Lietuvoje atlikti įmonės likvidavimo veiksmus, jei jai yra numatyta perįgaliojimo teisė. Bet: ar nekils problemų su darbo apmokėjimu ir mokesčiais nuo jo? Be to, ar tas filialas visai tuščias (turto prasme)? Jei yra, pvz. debitorių ir teks bylinėtis, kas atsovaus teisme? Apsidraudžiant reiktų, kad latvės įgaliojime būtų labai plačiai aptartos teisės, kurias turės tas perįgaliotinis, nes jis galės atlitkti tik tai, kas parašyta įgaliojime.
Pavedimo sutartėlę permesiu asmeniškai, gerai?

Ačiukas.
Dar neišaiškinom iki galo, kaip ten su turtu.
Gal pabandyti susitarti, ir iš karto pavedimo sutartyje nurodyti vieną asmenį, kuris atstovaus visur.

Tai būtų pats paprasčiausias variantas, turint omeny lietuviškų valdininkų nepasitikėjimą viskam, kas nauja...
Sėkmės!

Tai tikrai.
Ačiu.
Vėliau pasidalinsiu patirtimi nutraukiant filialo veiklą.

Dabar pagalvojau apie filialo turtą.
Kadangi tai yra filialas, o ne dukterinė įmonė. Turtas yra Bendrovės, ar aš klystu?

Juk debitoriniai įsipareigojimai yra turtas, ar ne? Tiesa, tas turtas priklauso motininei įmonei, bet negi važinės latviai į bylas Lietuvoje bylinėtis pagal mūsų įstatymus? O advokatą samdyti ne visada verta - juk kartais tos bylutės būna super paprastos, dėl vieno ar kelių šimtų litukų!

Reikės apklausą pravesti, ar nėra kokių įsipareigojimų, įsiskolinimų ir t.t.
Ma atrodi, kad jie jau ilgą laiko veiklos nevykdo.