avataras (paveiksliukas po jūsų vardu)

Gal tiesiog mūsų kartelė per aukštai pakelta?! Ačiū už pašnekėsį

Ketinau apie centą klausti kitoje temoje..
Soffy, pasiseks patikėk,sutiksi dar..Dėl ištikimybės ir aš taip visada galvojau, tačiau gyvenimas tik pasišaipė iš mano idealistinių nusistatymų.Man dažnai būna taip, kad jei ką nors(reiškinį) smerkiu, ar idealizuoju, tai žiūrėk paduoda gyvenimas man pačiai tai išbandyti ir pergalvoti, nebūti tokiai kategoriškai. Kai MYLI, galima atleisti. Tik,žinoma, proto ribose. Ne be reikalo ir posakis yra "niekada nesakyk niekada".

Bet kuo mes arčiau ir tikriau prie jos prisiliečiam, tuo labiau su ja susitapatiname. Tuo ir partneriai iigaamžiškesni. Vat

Apie ištikimybę-NEištikimybę aš aplamai niekaip negalvojau, jei jau atvirai:). Mano gyvenime visada atsitinka tai, apie ką aš NEpagalvoju. Kai jaudinuosi dėl ko nors, stengiuosi pergalvoti visus įmanomus BLOGO variantus, nes tada jie NEatsitiks. Ir tikrai atsitinka kažkas kitką, apie ką nei nepagalvojau. Tas pats ir su geru, jei netyčia apie ką nors gero pagalvojau, kas galėtų atsitikti mano gyvenime, tai ir nebeatsitinka:(.
Visada norėjau mylėti ir būti mylima - nei mylėjau nei buvau mylima:(.
Ką dabar padarysi? Taip jau skirta, matyt:). Gyventi reikia vis tiek:).
Taigi, Birute, ačiū už gerą žodį, bet vargiai bus taip, kaip Jūs sakote, tai tiesiog neįmanoma pagal visą mano gyvenimą:).

O dėl NEištikimybės atleidimo, jei MYLI.
Manau, kad NEištikimybė tiesiog neįmanoma, jei iš tikrųjų myli žmogų. Bent jau MAN, tai tikrai vyras būtų ištikimas, jei AŠ jį mylėčiau.
Todėl žmonės ir būna neištikimi, kad nemyli vienas kito iš tikrųjų, manau.

Mylint tokį neteisingą vyrą, sunku būti laiminga, bet NIEKO nemylint, būti laiminga iš vis neįmanoma.
Taigi, Benai, Jūsų vietoje nesukčiau sau galvos, mylėti juk vis tik įdomiau, nei NEmylėti:).

Kai man būna sunku, prisimenu citatą:
"aš batų neturėjau, dėl to labai kentėjau, - kol gatvėje bekojį sutikau!"

Ir dar visiems liūdintiems:
Visada tikėkite patekančia saule!

Ištikimybė, kaip ir meilė- labai sunkiai apibrėžiamas dalykas...
Neskubėkit prieštarauti...
Kiekvienas paklaustas atsakytų galvodamas apie save...- Juk būti ištikimam- tai būti atsidavusiam, būti patikimam, neiškeisti į kitą... O tai, kad žmogus dalį savo potencijos išlieja su kitu žmogumi reiškia, kad jis nepatikimas, ne atsidavęs (jei jis nepaliko, tai neiškeitė?)? Nežinau... Jei prieš 10 metų manęs būtų paklausę, vienareikšmiškai, būčiau kalbėjusi taip, kaip Soffy, bet laikas "nuzūlina" kampus ir gyvenime tampi atlaidesnis, į daugelį dalykų nebekrepi dėmesio. Žinote, jei moteris sako: "Aš užmuščiau jį, aš jam neatleisčiau"- tai: arba ji labai jauna ir nepatyrusi, arba gyvena su rausvu šydu ant akių (visi mato, išskyrus ją)Taip kad, miegojimas vienoje lovoje su kitu žmogumi- tikrai ne pats baisiausias dalykas... Manau, daug skaudžiau būtų sužinoti, kad vyras važiuoja pas kažkokią moterį ne sekso, bet važiuoja tiesiog praleisti laiko, aptarti savo planų, papasakoti savo svajones, skaityti eiles... (kaip suprantu, Benai, čia būtent tas variantas... Siūlyčiau geriau pakentėti- jei myli- padarys viską, kad turėtų šansą grįžti, o jei ne... geriau pakentėti dabar, nei po dar 5 ar 10 metų... )
Labai mylint- galima atleisti viską... beveik viską...
Tik yra vienas skaudus faktas- meilė praeis, tada gali būti pikta ant savęs, kad buvai toks atlaidus...
P.S. Kažkaip nėjo sustoti- tikiuosi, eis suprasti, ką norėjau pasakyti...

Tai turėtų tapti moto visiems nelaimingiems ir kompleksuojantiems - per plona - per stora, žema - aukšta, vedęs - nevędęs... ir t.t. ir pan. Gyvename čia ir dabar. Mylėkime save ir aplinkiniu tokius kokiais esame, o ne tada kai numesime 5 kg arba uždirbsime 1000 Lt daugiau, arba arba arba....

Nuotrauka nuostabi:).
Nesiruošiu dėl nieko prieštarauti, tiesiog neskirstau neištikimybės į fizinę ir dvasinę. Sutinku, kad dvasinė neištikimybė lyg ir baisesnė, bet ar fizinė neištikimybė įmanoma, jei myli žmogų? Aš sriubos negaliu valgyti iš svetimos lėkštės. Čia vis tik ne šaukštas svetimoje lėkštėje, nežinau, MAN tai neįmanoma, tegul būnu aš kokia nori ružava:).

Gerbiu MOTERIS, kurios turi savo vertę
Bet , - gyvenimas nestovi vietoje, - viskas keičiasi: po truputį keičiasi ir mūsų pažiūros, - ir kas vieną dieną atrodė teisinga, - po kiek tai laiko - tampa klaidinga.
Kiek kartų sakiau, taip ar kitaip nepasielgčiau, - bet,- belieka tik ištarti: "niekada nesakyk niekada!"

Nors esu absoliučiai ištikima savo vyrui, bet šiai dienai pagalvoju, kad dėl kokio nors trumpalaikio įvykio ne visada verta viską nutraukti... Nors, jei įsimylėtų... ateitų ir paaiškintų- tikrai nelaikyčiu, kaip bebūtų skaudu...
Mielosios, ar Jūs nepagalvojate, kad mes per daug vertingos, kad mumis galima būtų mėtytis?
P.S. красивыми мы были и остались...
так выпьем за изгибы наших тел,
пусть плачут те, кому мы не досталиcь,
пусть cдохнут те, кто нас не захотел...

Būtent, jei jau ateina ir pasako, kad yra kita moteris, myliu ją, atleisk, taip gavosi, tai yra visai visai kas kita, tokį vyrą galima tik gerbti ir didžiuotis, kad gyvenai su juo ir buvo laikas kai jis tave irgi mylėjo. Juk neatsitinka taip, kad šiandien tarp žmonių karšta meilė, o rytoj jis ateina su tokiu pareiškimu. Jau buvo atšalimas kažkoks, jau nebėra meilės, tik žmonės gal nekalba dar apie tai garsiai.
O tokį, kuris šiandien vienoje lovoje, rytoj kitoje ar aplamai neaišku ką dulkina ir apsimeta, kad nieko nedulkina, atsiprašau už natūralizmą, bet padoresnis žodis tam veiksmui netinka. Galima gerbti tokį vyrą? Koks jis vyras, dėl dievo meilės, tikras vyras prisiima atsakomybę už tai ką daro. Aš negalvoju, kad vyrai blogesni už moteris, kad jie tipo patinai ir nereikia iš jų tikėtis daugiau nei jie gali duoti. Nieko panašaus, TIKRAS vyras yra ir TIKRAS žmogus, manau, kad nei vienai tik patino ir nereikia. Anokia čia laimė būti patele viena iš daugelio.

Gerai, jei buvo atšalimas... bet labai dažnai rausvas šydas neleidžia to atšalimo pajausti... ir paliekamajam tai dažnai būna šokas...
Soffy, viskas iš esmės teisingai... Bet, jei man leistų rinktis, aš geriau pasirinkčiau visišką dvasinę ištikimybę...fizinė (nos aš pakankamai pavydi), aišku, irgi svarbi, bet vis dėl to- ne tiek...

Šiaip, tik dabar pastebėjau, kad kalbamės ne visai tinkamoje temoje- čia turėtų būti kalba apie avatarus... o mes............................................ apie.... ne mažiau svarbius dalykus, bet.....................

Soffy, žodžiai jums liejasi kaip iš gausybės rago, - turbūt gyvenimo kelyje pasimaišė "patinų"!, - o ar vyrų kitokių būna?
Nemažai savo pažįstamų šeimų laikiau idealiomis,- bet visoms atėjo ta diena, - kai vyrai prisiminė savo gyvulišką pradą!

Na mes tikrai ne į temą, - bet juk nieks nežino, kurioje temoje gali aplankyti liūdesys

Na negalvokime apie juos taip blogai, jie geri, ištikimi ir labai labai mieli, kol mus myli:).
O kai NEbemyli?
Mes irgi blogos, kai nebemylime:(.

Labai šaunu , kad tax-ietės pasikeičia laiks nuo laiko avatarus.
Tai kaip moteriai nauja suknelė arba nauji bateliai.
Bet įdomią temą užvedėt apie vyrus .Giliai paslėpta, po žodžiu AVATARAS.
Gal tuos kiaules , kurie su žmona naktį miega , o dieną meilužę padaro- reiktų palikt ?
Va tiems - neištikimiems