Žinot ką? Pabandysiu išdėti savo dūšios kamputį. Nes visos atverti negalima - jau vien todėl, kad tai būtų nenatūralu ir netiesa. Nes tai, kas tau brangu ir sava, kitam gali pasirodyti svetima ir kvaila. Bet manau, kad mus visus jungia vienas tikras, nekeliantis abejonių dalykas - tai TIKRI jausmai mumyse. Žmogus - sudėtingas padaras, bet tuo pačiu ir labai paprastas. Paprastas kitiems, bet labai sudėtingas pats sau. Nes į kitą žmogų žiūri visada per savo jausmų prizmę ir per tai, kokios pats tuo metu esi būsenos.
Vakar buvau labai bjauri ir kietaširdė bambeklė, norinti kam nors užvažiuot ir pažeminti. Šiandien man dėl to gėda ir norisi verkti. Nes suprantu, kad negalima pažeminti kito žmogaus, pirmiausiai nepažeminus paties savęs. O jei jau žemini save - esi nieko verta ameba.
Kaip lengva pripaišyti kitam savo problemas... Bet juk visų mūsų biolaukai tuo pačiu momentu nesutampa, ir tada gaunasi nesupratimas, agresija, priešiškumas kito atžvilgiu. Bet tikrai tikiu - užtektų pažiūrėti betarpiškai vienas kitam į akis, ir tai dingtų. Akys būna šaltos, ir būna šiltos. Bet žmogus sutvertas kaip šiltakraujis organizmas, tad ir šaltas akis visada galima sušildyti meile ir tikėjimu.
Myliu jus visus - pažystamus ir nepažystamus, matytus ir nematytus. Taip jau kartais mums gaunasi - leptelėti ką nors ne taip, ką nors papiktinti, na ir kas? Kokia tragedija? Šiandien taip išėjo man, rytoj taip gausis tau...
O kad
tax.lt yra ne pramoginis portalas - tai puikiai visi žinome. Tačiau dar žinome ir tai, kad čia gyvenantys žmogiukai visai nenori bėgti kitur, kad kam pasiguostų ar atvertų širdelę, kad kartais, užėjus vaikiškam išdykėliškumui, norisi čia ir dabar pakvailioti ar pabambėti. Pati ne kartą tai dariau - ir kvailiojau, ir verkiau, ir dainavau, ir bambėjau, ir rimtai dirbau. Ir man visai nesinori lėkt kažkur kitur, kad išsiverkti ant svetimo forumo kažkokio dėdės ar tetos peties. Man gera čia, man čia šilta ir jauku, ir nematau jokios degradacijos.