Haid Parkas (naujokams taxe, ne buhalterijoje)

tai jau taip...

Siūlau gyventi atskirai, tiems, kam sunku grįžti prie rimtų temų išėjus iš palatos, vienas pas kitą į svečius nevaikščioti.

išeitis - atnešti basoną į palatą ir išsukti palatos durų rankenas

Labai geras pasiūlymas.Bet kaip čia man, durnėjant naktimis dėl profesinių rūpesčių , tai padaryti? Kartais verta pasišnekėti su tais, kurie nemiega debiliškais klausimais..Kažin, ar čia krizės padarinys, ar praeis tokie simtomai, ar ne...gal turite kas kokį receptą?
Jei rimtai, tai pritariu tokiai idėjai.
Stebiuosi Arto kantrybe, po tokių kvailų išvedžiojimų nusvirtų rankos .Tikriausiai taxo vyrams atskirai reikia susirinkti ir išlenkti ne vieną taurelę.Be moteriškių.Gal ir tas Individas prisidėtų prie bendro darbo?

Tai buvo padaryta. Ir jis pasakė kategoriškai: dėl tam tikrų priežasčių jis negali dalyvauti ir 100$%, kad nedalyvaus meet'e.

o beje... aš daug pasiūlymų turiu... bet ų čia nesakysiu :P :) kas kaip norit tas taip elkitės :)

Siūlau gyventi visiems kartu draugiškai ir linksmai.
jeigu kam nors kas nors nepatinka - geriau susilaikyti nuo komentarų ir nesipykti ir negilinti problemų (bent jau Voverė mane taip išmokė:)

O Regvitos pastebėjimas, kad internete esame kiek kitokie nei realybeje irgi yra taiklus. taigi galima pievas rašyti.... bet tai bus tik pievos... jei zmogus daug dirba ir nors kartais per dieną nori atsigauti ir sugrįžti į normalų gyvenimą.

Siūlau visiems atleisti uz visu klaidas, pamiršti tarpusaviop nesutarimus, nes jei ne šitie,.. tai ateityje bus dar ir kitokie nesutarimai ( nebūtinai taxe :) ir mažiau eikvoti energijos sprendžiant šiuos virtualius nesklandumus.
Draugaukime draugiškai. Durnyne laukiami visi. Ne Durnyne - irgi visi laukiami :)

Esu įsitikinusi, kad šie du žmonės, jei susitiktų, nežinodami, kad vienas Individas o kitas Artas, puikiai sutartų.
Dabar gi jau įsiliepsnojo ginčas dėl ginčo.
Ir tie užgauliojimai jau tik tam, kad užgaulioti.
Tikrai abu protingi, ambicingi, turi įdomių minčių.
Ir juk būna, pripažinkim, tą pačią nuomonę žinutės pavidalu galime perskaityti ir suprasti vienaip, ir galime tai padaryti visai kitaip.
Manau, susėdę prie bendro stalo (ne užstalės) galėtų ne vieną gerą projektą paruošti.

"Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, drąsos - kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir išminties - kad visada sugebėčiau viena nuo kita atskirti."

Kurtas Vonegutas

Šią citatą nugvelbiau iš Dalios29. Ji motera labai protinga ir dažnai stebina mane savo nestandartiniais išpuoliais prieš standartines situacijas.


tax.lt/postx6518-0-120.html

Šį žmogų atkapsčiau ne tik tam, kad nuo dūšios pasijuokt, bet daugiau tam, kad kai kas suprastų, jog lėkšti ir banalūs juokeliai – ypatingai skurdaus intelekto požymis.
Respect, Apologete, kaip trūksta čia tavęs, žmogau...


Čia kad geriau pažintumėt žmogų, kuris jums atrodo griežtas ir priekabus. Ne visi savyje sugeba suderinti drausmę, puikų jumoro jausmą ir švelnumą.

Galėčiau tęsti be galo. Galybė įdomių žmonių, kuriuos skaitant viduje šilta. Net nuo jų blevyzgų šilta. Nevardinsiu jų, kad ko neįžeisčiau – jų tiek daug, kad bijau ką praleisti.

Gal reikia kartais ir kitokių emocijų – nežinau, spręskite patys...


tax.lt/postx16039-0-2440.html

Mielas vėžliuk, ši tavo žinutė mane ir paskatino čia parašyti. Visą parą intensyviai galvojau, ar verta. Ar verta klot dūšią ant apglamžyto taukuoto popieriaus, kurį paskui su visa tavo dūšia gali kas nors išmest į šiukšlyną. Tiesiog jei nepritarsi mano tolesnėms mintims – taip ir padaryk. Išmesk.
Neseniai žiūrėjau gana sukrečiantį filmą – „Agora“. Jausmas toks, kad viskas ten teisinga, jei vertinti iš dviejų skirtingų pozicijų. Atėjo krikščionys į Aleksandriją, sudorojo stabmeldžius, išvartė jų dievus, sunaikino senovinius pergamentus, ir štai rezultatas – mes tie patys krikščionys, išgyvenę su ta religija išitisus tūkstantmečius. Naša vziala....
Tik kažkodėl nedžiugina. Gal viskas būtų normalu, jei nežinotum, nuo ko prasidėjo ir kiek žmogiškųjų kančių bei pažeminimo tai kainavo.
Bet čia tik tarp kitko.
Vėžliuk – toliau vėl norėčiau skirti tau.
Gal pasidalinsi mintimis, kodėl atėjai į šį forumą ir kaip jį atradai? Kokie tavo tikslai jame ir kokią ateitį su juo sieji?
Aš jį atradau ko gero pirmoji iš tavo nekenčiamų „dūxų“. Kai man labai reikėjo kažko, kas man padėtų, su kuo galėčiau pasikonsultuoti. Tebuvo čia vos keli nariai. Atsakymus gavau labai greitai. Negalėjau patikėti savo laime. Kai mane tie keli nariai čia taip šiltai priėmė ir ėmė globoti, atsirado poreikis ir pačiai kažkuo padėti kitiems – kuom galiu, ką suprantu. Pradėjo vystytis diskusijos, prisijunginėjo vis daugiau narių. Mes nepažinojom vieni kitų, bent 1,5 metų bendravom tik virtualiai. Virtualus žmogus – nematomas žmogus. Bet niekada nebuvo poreikio, ir net mintis tokia nekilo ištarti „nekenčiu“. Mes lipdėm šitą forumą kaip bitės korį. Ilgai ir kantriai. Dalinomės tuo, ką kiekvienas geriausiai išmanom. Tų tavo nekenčiamų „pasikėlusių žvaigždėtųjų“ bičių dėka šis namelis pavirto į didžiulį avilių miestą, į kurį vis skrenda ir skrenda naujos bitutės. Argi jos ieško čia tik „durnyno“?
Gaila, bet paskutiniu metu „durnyno“ tema tapo topo viršūne – ji jau lipni. Lyg būtų pati svarbiausia mūsų forumo dalis.
Nieko nekaltinu. Kaltas čia labiausiai forumo adminas, kuriam ko gero jau nelabai svarbu, kuom mes kvėpuojam. Tik kas bus, jei uždusim? Maži tvenkinėliai, kai labai užteršiami, greitai užanka. Ir mat juos galas – atsiras nauji. Bet kas bus, jei neduokdie užaks jūra? Būtų labai skausminga.
Ir labai pritariu Elvusiai – juk mes esam vienoj barikadų pusėj, jei jau čia susirinkę. Ir nors su skirtingais požiūriais, charakteriais, poreikiais, skirtingu amžiumi, bet mes vienos bendruomenės dalis, ir didžiosios daugumos tikslas šioje bendruomenėje vienas. Būtų labai gražu, jei vasarą Artas su individu paspaustų vienas kitam ranką. Mielieji mano, oi kaip gera pasidarytų... Mums visiems taip norisi, kad bent širdy šilta būtų, jei jau už mūsų pasaulėlių sienų žvarboka...
Gal aš per daug naivi, kad tikiuosi tokių dalykų? Visada norėdavau tikėti, kad ryt bus geriau, negu šiandien. Be tokio tikėjimo gyvenimas neprasmingas. Ir gal kam pasirodys, kad aš stiprus žmogus – galiu jus nuvilti. Aš labai silpna. Tik išmokau atsitvert nuo man nemalonių dalykų stiklo siena. Mane sunku išvesti iš kantrybės vien dėl to. Va, jei kas tą sieną pradaužtų, tikriausiai numirčiau.

Labas Loreta :)
Perskaičiau :) Pajutau labai labai daug šilumos ir tikrumo :)

tiesiog susižavėjau :) Pritariu viskam iš eilės :) Viskam viskam viskam :)

mano pradžia buvo tax.lt tuomet, kai man labai reikėjo informacijos, bet temoje parašytos tokios temos nelabai supratau... norėjau pasitikslinti.. pykau, kad neregistruotam vartotojui neleidžiama užduoti klausimo :)
Nueėjau... kitą dieną vėl prireikė informacijos... užsiregistravau.... nors tie slaptažodžiai nervina... visuose saituose reikalingos registracijos....
Bet užsiregistravęs net nežinau... papuoliau ne ten truputį kaip įsivaizdavau :)

tačiau pasilikau, nes likau sužavėtas aiškiai suprantamais atsakymais, ir galimybe pasitikslinti ir paklausti dar kartą :)))

Pasilikau ir dėl to, jog supratau, kad čia sudėta ilgametė patirtis žmonių , kurie dirba buhalterijoje tikrai ne 5 ir ne 10 metų :) Supratau, jog tos informacijos man tikrai labai reikės. ir reikės ne tik informacijos, bet ir pagalbos :)

Dėl durnyno temos nežinau... neesu aš čia kažkoks kovotojas ir t.t.t. aš esu kiek paplaukęs... dėl to man ta tema labai tinka :) gal ji būtent mane ir gelbėja nuo monotoniško darbo.... nuo kurio aš kartais pavargstu.. ir norisi viską mesti iš rankų.... bet maximoje kasininkų - ir tų net nereikia jau :)))

Dėkui Loreta už įžvalgumą, ir pasiaukojimą :) Tu atiduodi daug laiko ir širdies tam, ką darai :) ir šitam puslapiui :) dėl to aš būsiu ta maža bitutė, (bet dar pradinukė), kuri bandys jungtis prie viso gausaus bitučių būrio. ir bandysiu lipdyti draugystės ir žinių korį kartu :)

o dėl mano žinučių kai kurių... aš tikrai nieko nevadinu durneliais.... :) tiesiog tai yra kaip komplimentas.... juk Tau (ne Jums :) gali pasirodyti tai virtualiai kiek kitokiu kontekstu ir perskaitydama šita žinutę tu kitai psupranti nei aš ją rašydamas galvojau...
Dėl to susirašymas asmeninėmis nuomonėmis ir yra labai labai slidus dalykas...

o dėl puslapio... pradžioje galvojau, kad jis kiek rimtesnis... paskui kai pamačiau kaip visiems viskas čia dzin dėl tų naujų temų - surpatau - šis puslapis nėra linkęs tobulėti.
Nuleidau rankas ir aš....

bet neseniai rankas ir vėl pakėliau aš :)


manau durnyno tema tegul lieka - nes tai vienintelė tema, kur yra kontaktas be buhalterijos į žmogų :)
nors ir ten kartais netyčia pakalbam apie buhalteriją :)

Kaip suprantu, tema "durnynas" tapo kaip ir laisvesnio bendravimo, išsikrovimo vieta ar panašiai kažkas:) Tai galbūt reikalinga tai. Juk kartais norisi pabūti "mažais vaikais", tik vat pats pavadinimas netikęs gal..:)
P.s. Ir iš pradžių mane šokiravo tie keiksmažodžiai, bet paskui "pripratau":)

Lorita, jeigu tokia tema yra, vadinasi reikia. Ir su tuo pavadinimu viskas ten gerai. Tiesiog gal nereikėtų įžeidinėti vieniems kitų.. Ir nedaryt durnyno kitose temose...

norisi išsikrauti.. nes varžydami save ir visada vaidinndami labai suaugusius galime būti kartais ir ne tokie jau laimingi...
o pavadinimas koks yra toks yra.... ką turime tuo ir džiaukimės :)
kam pavadinimas netinka,tegul sukuria kitą temą....
:) (tada aš ateisiu ir sakysiu : "penkios temos, penkios temos" :)
kartais taip smagu pasileisti su rogutyėmis nuo kalniuko... net kai tau yra per 40 metų... :)

[ol][/ol]

kada paskutinį kartą leidaisi su rogutėmis nuo kalno?

Manau, kad viskas priklauso nuo mūsų vertybių sistemos.
Nuo pat pradžios žmoniją valdė gėrio ir blogio sąvokų samprata. Deja, šis supratimas priklauso nuo individo ir nuo jo individualaus suvokimo. Tai, kas apibrėžiama žodžiu "bloga", paprastai pagrįsta baime. Vieno žmogaus "blogo" elgesio interpretaciją, pagrįsta baime, kitas žmogus gali laikyti "geru" elgesiu, nes jis to nebijos. Pabandysiu parodyti, kaip skirtingai suvokiamas tas pats dalykas.
Vienas vyras pasimėgaudamas bėga ristele per parką be marškinių, šildydamasis žiemos saulės spinduliais. Jam tą akimirką tai atrodo "gera". Jis jaučiasi pagyvėjęs, apimtas entuziazmo, susijęs su gamta. Nepaisydamas žnaibančio šaltuko, jis siurbia energiją, kuri teiks jam jėgų visą dieną. Jis prabėga pro pėstįjį, kuris pastebi, jog bėgikas pusnuogis, ir nustemba. Pėstysis burba sau po nosimi: "Dievulėliau, koks kvailys! Jis mirtinai persišaldys!" Jei pėstysis bėgiotų be marškinėlių, tikriausiai peršaltų. Jam bėgiojimas be marškinėlių šaltyje atrodo "bloga".
Ar kiekvieną valandą vadovaujamės gėrio ir blogio sąvokomis? Ar dažnai neleidžiame sau daryti to, ko norėtume, nes tai būtų bloga ar dėl to, kad rūpinamės, ką kiti apie tai pasakys? Jei viduje suvokiame, kad reikia ką nors daryti, bet tai daryti atsisakome, prieštaraujame patys sau. Pripažindami aplinkinių gėrio ir blogio supratimą bei pagal jį formuodami savo gyvenimą, tampame įpročių vergais.
Stiprias asmenybes valdo ego, ir visos jos kažkuo panašios: mano, kad yra pranašesnės už kitus, nuolatos stengiasi pakeisti kitus pagal savo gėrio ir blogio sampratą. Jas valdo iliuzija, kad žino, kas yra gera ir kas bloga, ir dėl to joms sunku pripažinti kitus tokius, kokie jie yra.

Čia, tikriausiai, reiktų man atsiprašyti už Colopo įžeidinėjimus ne durnyno temoje.
Atsiprašau.
Bet ne todėl, kad parašiau ką galvoju, o todėl, kad parašiau netinkamoje temoje.
Nes galvoju vistiek tą patį.
Dabar pasakysiu, kuo man naudinga Durnyno tema: šiame forume gyvenu, grįžusi iš darbo.
Kartais norisi paprasčiausiai šnekėti bile ką, nusišnekėti, pliurpti, išsilieti. Bet nesinori to daryti niekur kitur.
Neesu jokio kito forumo narys.
Tam jau truktų laiko.
Šie žmogiukai jau pažįstami. Tiek virtualiai, tiek susitikimuose.
Skaitydama jau žinomų žmogiukų mintis, žinau, kokio atsakymo galiu tikėtis.
Juk ne veltui organizuojami susitikimai. Vadinasi, mums jau maža tik virtualaus bendravimo. Norisi apsikabinti, paspausti ranką, pažiūrėti į akis.
Tai ir tas papliurpimas šiame rimtame forume, bet tinkamoje temoje, manau nėra blogai.
Dabar gi tos žvaigždutės kai kam tikrai užkliūva.
Gavau ir aš priekaištų nuo av, kad renkuosi žvaigždutes blevyzgodama.
Bet mes juk visi puikiai žinome kas ir už kokius nuopelnus tas žvaigždutes turi.
Vienas jas turi tik kelias, bet jo atsakymai tokie profesionalūs ir tokie tikslūs, kad papildomi klausimai jau neiškyla.
Kiti žvaigždėjame pliurpdami.
Vėl gi, nematau tame tragedijų.
Juk, jei adminas nukeltų mano žvaigždutes, vistiek išlikčiau Elvusia :))

Beje, man kirba mintis, kad NBA puslapyje taip pat galėtų atsidaryti forumas.
Gal jis galėtų būti tik NBA nariams.
Nežinau. Neišmanau tų plonybių, kiek tai kainuoja.
Bet gal ten galėtų diskutuoti profai labai glaustai, keliose koncentruotose temose?
Ir be jokių beletristikų.

Na, su šituom, manau, daugelis esam susidūrę ir gyvenime, ir forume. Tik ar tikrai visos tokios asmenybės yra visapusiškai stiprios, nežinome..

o gal rašyti kiekvieną sakinį iš naujos žinutės ? :D) :DDD :)

Taip nežinome, nes kiekvienas turi savo "tiesos" suvokimą, kuris atitinka jo dvasinės brandos lygį.Kuo žmogus toliau pažengęs dvasiškai, tuo geriau supras, kad nėra absoliučios tiesos, nėra gėrio ar blogio - yra tik susisderinimas su siela. Užuot norėjęs pakeisti aplinkinius, jis pripažins juos tokius, kokie yra, su jų pačių tiesa. Kiekvienas naujas išgyvenimas tampa pamoka, pasikeitimu, galimybe augti.....