Teko nusileist į skerdyklą, kad paprašyt
Apologetai, gal galėtum įmesti adresą to pragaro-darbo inspekcijos, kad reikalui esant turėčiau kur kreiptis.
Na, jei jau nusileidau į skerdyklą, tai ir eilėraštis:
Bėdoj išliekam stiprūs ne visi.
Ji gniuždo kaip našta, akmuo.
Išvargę būnam. Saulė nešviesi,
Nemielas lapais žydintis ruduo.
Suskausta dar labiau, arčiau širdies.
Šaukies mintim, balsu, bet nieks tavęs negirdi.
Toks vienišas jauties, be patirties,-
Su širdgėla norėtum pats numirti.
Tik su rytiniais spinduliais gėla nuslūgsta.
Išaušus lauki ir vilies kažko.
Tyla. Šalia tavęs nėra ir baisiai trūksta.
Tik laikas negrąžins jau niekad to...
(Zenė Sadauskaitė)