Išprotėjęs forumo skaitytojas

Šiandien special užsukau į naujų prosų krautuvę. Sakau - gal galit pagelboti, mūsų prosas pablūdo. Balti sesilai vaidenasi ir prosija kažkaip žvairai. Nu, sako, atneškit jį mums kaip morališkai nusidėvėjusį, duosim į vietą naują, ir dar nuolaidą pritaikysim.
Apsidžiaugusi parmoviau čionai. Ką gi, ruoškis, prosai, kelionėn vyksim. Ten galėsi postringauti apie gyvenimo prasmę, ir jokių sesilų nebijot. Nereiks knistis po beribę tax paiešką. Užsitarnavai gyventi geriau

Nu, Prosai, nebuvau mačius šios temos. Ačiū,kad iškėlei Nuotaika pasitaisė

Jei taip nutiktų, manau " vaizelis būtų ne koks "

Prisijungusiųjų narių bei svečių skaičius tiesiogine priklausomybe mažėja, trumpėjant laikui iki darbo pabaigos Ir artėja link nulio, laikrodžio rodyklėms artėjant ten pat. Lieka tik išprotėjęs lankytojas...

To Dezi - arba ne išprotėjęs, o ką tik grįžęs namo ir senu papratimu įsijungęs kompą... o čia kaip tyčia irgi internetas veikia

131 svečiai ir 61 nariai 2004-11-18 17:17
68 svečiai ir 40 nariai online 2004-11-18 18:29


Galima palyginti

Bijo. Tu jau nuo tax paprotėjai, jei dar į privatą pradės....Geriau nenorėk.

Aš išdrįsau...

Tai tu, austa, labai drąsi - nėr ko raudonuoti. O va aš bijau, nes jau taip apkaltino, jau taip....Vos ne iki Strasbūro.

Žmogus..oi, prosas jau taip prašė, taip prašė...neišlaikiau..daviau pasidžiaugti..

Ne kiaulė, o vyras.

Nesupratau, ką davei?

Net neabejoju, kad grąžino nepanaudojęs

Mes ne grubios. Bet ir ne saldžios. Kad dūšia per daug neapsaltų.
Ko čia tave šiandien ant lyrikos taip patraukė? Gal eilėraštuką pro liubov įmesti?

Kita aš, atsimerk, kita.
Ir tą nelemtajį sekmadienį
Vėl iškeitei mane į ją.
Ieškodamas atitikmens,
Lyg dulkių sluoksnį nuo akmens,
Bandai nubraukt visus metus,
Bet jos nėra ir jau nebus.

Nebeieškok many jos bruožų,
Gal ji geresnė, nežinau,
Nuneškime ant kapo rožių
Ir grįžkime, aš pavargau,

Ne dulkių šluostyt nuo akmens
Papėdėje slogaus rudens,
Bet pasidžiaugti ir už mus
Kita aš. Bet juk jos nebus.

Ir vėl, ir vėl mane tapatini...
Pasižiūrėk, juk aš - ne ji
Išmesk sudvejintąjį kratinį,
Nebesirauski praeity.

Ir prisiglaudęs prie akmens,
Nebeieškok atitikmens...

Taip svetimai šį vakarą jaučiuosi,
Lyg nepažinus nuodėmės drauge,
Lyg šalčio juosta būtume apjuosę
Namus ir tai, kas glūdi viduje.
Šaltuko pėdos nutapena aslą,
Kol atgailaujam vakaro tyloj.
Net žibalinė lempa gailiai gęsta
Dviejų ilgų vienatvių gūdumoj...

Taip svetimai šį vakar tirpsta laikas,
Rusena senos prievolės ir tiek,
O taip norėtum pasijaust apsvaigęs
Ir visgi patikėt, kad ne perniek...

E.Brazdžiūnienė

O sakei, kad mes grubios

Aš ne apie tave - apie save.

Loreta,

Ish kur E. Brazdzhiuniene "pazhisti"? Man labai patinka jos poezija. Mudu susirashinejame ....

Man irgi labai patinka Eglės Brazdžiūnienės eilės

vilniaus.vingis.lt/Eiles/Egles/Nauji.htm